Gardin Vladimir (rus. Владимир Гардин; Vladimiras Gárdinas), tikr. Vladimir Blagonravov 1877 01 18Tverė (kitais duomenimis, Maskva) 1965 05 28Maskva (kitais duomenimis, Sankt Peterburgas), rusų aktorius, režisierius, scenaristas. 1898–1913 vaidino Odesos, Saratovo, Kišiniovo, Tbilisio, Rygos, Maskvos, Sankt Peterburgo (tarp jų – V. Komissarževskajos) teatruose. 1907 Terijoki įkūrė Laisvąjį teatrą, kuriame statė cenzūros draustas pjeses. Nuo 1913 kūrė kino filmus, dirbo ir Ukrainoje (1922–24), Baltarusijoje (3 dešimtmečio pabaigoje), prisidėjo prie šių šalių kinematografijos formavimosi. 1919 Maskvoje įsteigė pirmąją Valstybinę kino mokyklą (dabar Kinematografijos institutas), 1919–21 vadovavo jai. Nuo 4 dešimtmečio daugiausia vaidino kino filmuose. Svarbesni vaidmenys: teatre – Prezidentas (F. Schillerio Klasta ir meilė), Fiodoras Karamazovas (Broliai Karamazovai, pagal F. Dostojevskį), Krogstadas (H. Ibseno Lėlių namai apie 1905), Fedia Protasovas (L. Tolstojaus Gyvasis lavonas 1912), kine – Babčenka (Pasitiktinis 1932, režisieriai F. Ermleris, S. Jutkevičius), Porfirijus Golovliovas (Juduška Golovliovas 1934, režisierius A. Ivanovskis), Grafas Tolstojus (Petras I 1937–39, 2 serijos, režisierius V. Petrovas). Sukūrė ekranizacijų (Ana Karenina 1914, Karas ir taika / Voina i mir 1915, su J. Protazanovu, abu pagal L. Tolstojų, Išvakarėse / Nakanune 1915, pagal I. Turgenevą), biografinį filmą apie A. Puškiną Poetas ir caras (Poet i car 1927), propagandinių vaidybinių ir dokumentinių (Kostas Kalinauskas 1928) filmų. Parašė knygas: Atsiminimai (Vospominanija 2 t. 1949–52), Artisto gyvenimas ir darbas (Žizn′ i trud artista, su T. Bulach‑Gardina, 1960).
1706