Maksimov Vladimir (rus. Владимир Максимов, Vladimiras Maksmovas), tikr. Lev Samsonov 1930 11 27Maskva 1995 03 25Paryžius, rusų rašytojas, disidentas.
Vladimir Maksimov
Gimė represuotoje šeimoje. Pabėgo iš namų, pakeitęs pavardę ir vardą valkatavo, buvo patekęs į vaikų namus ir mažamečių nusikaltėlių koloniją, iš jų pabėgęs keliavo po Sibirą, Vidurinę Aziją, Užkaukazę, dirbo statybose, Taimyre ieškojo deimantų (tai atsispindi apysakoje Mes apgyvendiname žemę / My obživaem zemlju 1961). Epopėjoje Septynios kūrimo dienos (Sem' dnej tvorenija 1971) pavaizdavo vienos giminės istoriją – išblaškyta po visą šalį, išplėšta iš gimtųjų vietų, nutolusi nuo krikščionybės, ji neranda savo tapatybės. Krikščioniškojo idealo paieška būdinga romanui Karantinas (1973); jis išleistas savilaida ir užsienyje, todėl V. Maksimovas buvo uždarytas į psichiatrijos ligoninę ir pašalintas iš SSRS rašytojų sąjungos. 1974 emigravo, gyveno Paryžiuje, čia įkūrė žurnalą Kontinent. Jame bendradarbiavo A. Solženicynas, A. Galičius, redakcinės kolegijos nariai buvo J. Brodskis, A. Sacharovas.
Romane Nekviestųjų prieglobstis (Kovčeg dlja nezvannych 1976) pasakojama apie Kurilų salų apgyvendinimą po II pasaulinio karo, romane Žvilgtelėti į Prarają (Zagljanut' v Bezdnu 1986) vaizduojama admirolo A. Kolčiako meilės istorija, smerkiamas bolševizmas. V. Maksimovo kūrybai ir veiklai būdinga nuoseklus antikomunizmas ir patriotizmas.