Odojevskij Vladimir (rus. Владимир Одоевский, Vladimiras Odòjevskis) 1803 08 11 ar 08 13 (kitais duomenimis, 1804)Maskva 1869 03 11Maskva, rusų rašytojas, filosofas, muzikologas. Paskutinis palikuonis senos rusų kunigaikščių giminės, kildinusios save iš Riurikaičių.
Biografija
1822 baigė Maskvos universiteto Kilmingųjų pensioną. Šiame universitete ir Sankt Peterburge mokėsi muzikos (pas pianistą J. Fieldą), laikomas vienu rusų muzikologijos pradininkų. Su V. Kiuchelbekeriu ir D. Venevitinovu įsteigė pirmąjį Rusijoje filosofijos būrelį – Išminties mylėtojų draugiją (Obščestvo liubomudrija, veikė 1823–25), jos pirmininkas. 1824–25 su V. Kiuchelbekeriu leido almanachą Mnemozina (išėjo 4 numeriai), jame su leidėjais savo kūrinius spausdino A. Puškinas, A. Gribojedovas, J. Baratynskis, N. Jazykovas. Vėliau bendradarbiavo žurnaluose Moskovskij vestnik (1827–30), Sovremennik (1836–66). Nuo 1826 tarnavo Vidaus reikalų ministerijos Cenzūros komitete Sankt Peterburge, sudarė naujus jo įstatus (1828). Nuo 1846 – Viešosios bibliotekos direktoriaus pavaduotojas, Rumiancevo muziejaus vedėjas. Nuo 1861 senatorius.
Vladimir Odojevskij
Kūryba
V. Odojevskio filosofinės pažiūros (žmogus gyvena simbolių pasaulyje, istorikas tyrinėja simbolius, esančius tautos metraščiuose, poetas išreiškia savo sielos simbolius, gamta – begalinė metaforų kaita ir pan.) ryškiausiai atsispindi novelių romane Rusiškos naktys (Russkie noči 1844), jį sudarė ir kiti kūriniai – apysakos Paskutinis Beethoveno kvartetas (Poslednij kvartet Betchovena 1830), Sebastianas Bachas (1835), Bevardis miestas (Gorod bez imeni 1839).
Kiti svarbūs kūriniai: filosofinių pasakų rinkinys Margos pasakos dailiažodės, surinktos Irinėjaus Modestovičiaus Gomozeikos (Pjostrye skazki s krasnym slovcom, sobrannye Irineem Modestovičem Gomozejkoju 1833), pasaka Miestelis tabakinėje (Gorodok v tabakerke 1834), fantastinės apysakos Orlacho valstietė (Orlachskaja krest′janka 1836), Silfidė (1837), Kosmorama (apie 1840), Salamandra (2 d. 1841–44), buitinės satyrinės apysakos Kunigaikštytė Mimi (Knjažna Mimi 1834), Kunigaikštytė Zizi (Knjažna Zizi 1839), rinkinys Senelio Irinėjaus pasakos ir apysakos vaikams (Skazki i povesti dlja detej deduški Irineja 1838).
Kūrybos bruožai
V. Odojevskio kūrybai būdinga slavofilų ir zapadnikų idėjų, racionalios filosofinės minties ir poezijos elementų derinimas. Kūrybai įtakos turėjo F. W. J. Schellingas, vėliau prancūzų filosofas mistikas L. C. de Saint-Martinas, vokiečių romantikai J. L. Tieckas, Novalis, E. T. A. Hoffmannas.
Mokslinė ir kita veikla
Dar parašė pedagogikos veikalų, metodinių nurodymų, populiarino liaudyje gamtos mokslų ir technikos žinias. Tyrė rusų liaudies dainas ir ženklinį giedojimą. Istoriškai vertindamas M. Glinkos, A. Dargomyžskio, M. Balakirevo kūrybą pabrėžė jos liaudiškumą, nacionalinį charakterį. Sukūrė vodevilių muzikos, kūrinių vargonams, skaitė viešas paskaitas apie muziką, išleido muzikos pradžiamokslį.
Sukonstravo vargonus (sebastianoną) ir mikrotoninės sistemos (19 laipsnių) klavesiną.
Dalyvavo Rusijos muzikos draugijos veikloje, buvo Sankt Peterburgo ir Maskvos konservatorijų vienas steigėjų.
Lietuvių kalba išleista (1917, 1952, 1974, 1979) V. Odojevskio pasakų vaikams.
118
2271