Rajevskij Vladimir (rus. Владимир Раевский, Vladimiras Rajèvskis) 1795 04 08Chvorostianka (dab. Kursko sr.) 1872 07 20Malyševka (dab. Irkutsko sr.), rusų poetas, dekabristas.
Biografija
Kilęs iš bajorų. 1811 baigė Maskvos universiteto Kilmingųjų pensioną. 1811–12 Antrojo kadetų korpuso Sankt Peterburge auklėtinis. Dalyvavo kovose su Napoleono I kariuomene (pasižymėjo Borodino mūšyje, apdovanotas auksiniu kardu Už drąsą) ir 1813–14 užsienio žygiuose. 1821 – majoras. Nuo 1819 dekabristų organizacijų Gerovės sąjunga ir Pietų draugija dalyvis. Apkaltintas kareivių agitavimu 1822 pirmasis iš dekabristų suimtas Kišiniove ir uždarytas į vienutę. 1827 nutremtas į Sibirą. 1856 su kitais likusiais gyvais dekabristais amnestuotas.
Kūryba
V. Rajevskis publicistiniuose straipsniuose (Apie valstiečių vergiją ir greitų permainų būtinybę Rusijoje / O rabstve krest'jan i neobchodimosti skorogo preobrazovanija v Rossii 1820, Apie kareivį / O soldate 1822) smerkė baudžiavinę santvarką, kritikavo kareivių engimą.
Poezijai būdinga protestas prieš savivalę ir smurtą, herojiškos kovos dėl laisvės motyvai. Atsakydamas į kalėjime rašytus V. Rajevskio eilėraščius Draugams Kišiniove (K druz′jam v Kišinjove) ir Dainius belangėje (Pevec v temnice, abu 1822) du eiliuotus laiškus V. Rajevskiui parašė A. Puškinas.