V. Stasovo portretas (aliejus, 1873, dailininkas I. Repinas, Tretjakovo galerija Maskvoje)
Stasov Vladimir (rus. Владимир Стасов; Vladimiras Stãsovas) 1824 01 14Sankt Peterburgas 1906 10 23Sankt Peterburgas, rusų menotyrininkas. V. Stasovo sūnus. 1843 baigė Sankt Peterburgo teisės mokyklą. Nuo 1847 rašė straipsnius apie rusų dailę, architektūrą, muziką, archeologiją, numizmatiką, filosofiją ir istoriją. 1851–54 gyveno Italijoje, studijavo Renesanso meną. Nuo 1856 dirbo Sankt Peterburgo viešojoje bibliotekoje, nuo 1872 vadovavo Dailės skyriui. Buvo vienas pirmųjų profesionalių kritikų, tyrinėjusių rusų liaudies meną (19 a. pabaigoje tai paskatino jo plėtotę). Iš profesionalių rusų dailininkų V. Stasovas labiausiai vertino M. Antokolskį, K. Briullovą, N. Ge, S. Ivanovą, I. Kramskojų, V. Perovą, I. Repiną, V. Vasnecovą, V. Vereščiaginą; iš muzikų – M. Glinką, A. Skriabiną, F. Šaliapiną. Kritikavo Peterburgo dailės akademijoje propaguojamą neoklasicizmą. Buvo Kilnojamųjų parodų draugijos, rusų kompozitorių grupės Galingasis sambūris ideologas.
Parašė monografijų apie menininkus, veikalų apie dailę ir muziką: Rusų liaudies ornamentas (Russkij narodnyj ornament / L’Ornament national russe 1872), Rinktiniai raštai (4 t. 1894–1906). Lietuviškai išleista V. Stasovo knyga Apie rusų muziką ir dailę (1962).
1179