Vladimiras Dubeneckis
paminklinė lenta ant namo Kaune, Vilniaus gatvėje 72, kuriame gyveno V. Dubeneckis (granitas, 1988, skulptorius S. Žirgulis, © LATGA, 2020)
Dubenèckis Vladimiras 1888 09 06Zmejinogorsk (Altajaus kraštas) 1932 08 10Karaliaučius (palaidotas Kaune), lietuvių architektas, dailininkas scenografas. Vienas moderniosios architektūros pradininkų Lietuvoje, tautinio stiliaus propaguotojas. 1906–14 studijavo Sankt Peterburgo dailės akademijoje (pas L. Benua); šios akademijos profesorius (1917). Nuo 1919 gyveno ir dirbo Kaune. Buvo vienas Inžinierių ir architektų sąjungos (1925–32 architektūros sekcijos pirmininkas), Lietuvių meno kūrėjų draugijos steigėjų, Valstybės archeologijos komisijos narys. 1927–28 dėstė Kauno meno mokykloje.
Projektai
V. Dubeneckis. Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai Kaune (su architektais K. Reisonu, K. Krikščiukaičiu, 1936)
Ankstyvieji projektai (Kauno meno mokykla, 1923, M. K. Čiurlionio galerijos laikinieji rūmai Kaune, 1925) paprastų neoklasicizmo formų, Valstybės teatro rekonstruotuose rūmuose Kaune (su architektu M. Songaila, 1925), Betygalos bažnyčioje (1930) ryšku baroko įtaka. Kai kuriuose pastatuose (viešbučio Lietuva interjeras, 1925, gyvenamojo namo Ragutis fasadų dekoras, abu Kaune) jis naudojo lietuvių liaudies dailės motyvus. Vėlesniuose projektuose (Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakulteto rūmai, 1931–33, Vytauto Didžiojo karo muziejaus rūmai, su architektais K. Reisonu, K. Krikščiukaičiu, 1931–36, restauruoti 2016) susipynę klasikos ir moderniosios architektūros bruožai.
Scenografija
V. Dubeneckis. Scenovaizdžio eskizas M. Meterlinko dramos Marija Magdalietė spektakliui (akvarelė, spalvoti pieštukai, 1928)
Dalyvavo teatro Vilkolakis veikloje, sukūrė dekoracijų ir kostiumų Valstybės teatro spektakliams: V. Krėvės Skirgaila (1924), Ch. Gounod Romeo ir Džuljeta (1925), Molière’o Tartiufas, R. Wagnerio Lohengrinas (abu 1926), G. Puccini Bohema (1927), P. Vaičiūno Stabai ir žmonės (1928), G. Verdi Trubadūras, I. Stravinskio Ugnies paukštė (abu 1929). Kūrinių turi Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.
L: Vladimiras Dubeneckis Vilnius 1988.
955
2458