Vladislav Vančura

Vančura Vladislav (Vladislavas Vánčura) 1891 06 23Háj (prie Opavos) 1942 06 01Praha, čekų rašytojas, kino režisierius. Dr. (1921). 1915–21 studijavo mediciną Prahos universitete. 1920 avangardinės literatūrinės grupuotės Devětsil vienas steigėjų. 1932–37 sukūrė kino filmų (Saulėtoje pusėje / Na slunecní strane 1933, Neištikimoji Marijka / Marijka nevěrnice 1934 ir kitus). 1939 įsijungė į pasipriešinimo judėjimą, 1942 esesininkų nužudytas. Romanams Kepėjas Janas Marhoulas (Pekař Jan Marhoul 1924, lietuvių kalba pavadinimu Pilnas kaušas 1969, knygoje išspausdintas ir apsakymų rinkinio Karalienės Daratos lankas / Luk královny Dorotky 1934 vertimas), Arklo ir kovos laukai (Pole orná a válečná 1925), Kaprizinga vasara (Rozmarné léto 1926, filmas 1967, režisierius J. Menzelas), Paskutinis teismas (Poslední soud 1929), Kriminalinis disputas, arba Patarlės (Hrdelní pře aneb Přísloví 1930) būdinga ekspresionizmas, avangardizmas, kalbos eksperimentai, sudėtinga kompozicija, metaforos, ryšku antikariniai motyvai, humoras. Romanams Markéta Lazarová (1931, filmas 1967, režisierius F. Vláčilas), Pabėgimas į Budapeštą (Útěk do Budína 1932) būdinga nelaimingos meilės tematika. Dar parašė romanus Senųjų laikų pabaiga (Konec starých časů 1934, satyrinis, filmas 1989, režisierius J. Menzelas), Trys upės (Tři řeky 1936), Horvatų šeima (Rodina Horvátova 1938). Išleido apsakymų rinkinius Amazonės srovė (Amazonský proud 1923), Kubula ir Kuba Kubikula (Kubula a Kuba Kubikula 1931, vaikams, lietuvių kalba 1967). Parašė dramų (Alchymista / Alchemikas 1932, Ukerevės ežeras / Jezero Ukereve 1935, Josefína 1941), apysaką Ilgas, storas ir akylas (Dlouhý, Široký a Bystrozraký 1924), istorinę apybraižą Čekų tautos istorijos paveikslai (Obrazy z dějin národa českého 1940).