Vladslovas II Jogailáitis (lenk. Władysław II Jagiellończyk, ček. Vladislav II Jagellonský, vengr. Ulászló II) 1456 03 01Krokuva 1516 03 13Buda, Čekijos (1471–1516) ir Vengrijos (1490–1516) karalius. Jogailaičių dinastijos. Kazimiero Jogailaičio ir Elžbietos Habsburgietės sūnus, Liudviko II tėvas, šv. Kazimiero, valdovų Aleksandro, Jono Albrechto, Žygimanto Senojo, kardinolo Frydricho brolis. Jurgio Podebradiečio 1469 paskelbtas Čekijos sosto įpėdiniu. Jam 1471 mirus kariavo su šio sosto irgi siekiančiu Vengrijos karaliumi Motiejumi I Korvinu, 1479 Olomouce pasirašyta taika neteko Moravijos, Silezijos ir Lužicos (dar sutarta, kad vienam iš jų mirus kitas perims jo valstybės sostą). Motiejui I Korvinui mirus 1490 išrinktas Vengrijos karaliumi. Valdymo pradžioje kovojo su kitais pretendentais į Vengrijos sostą – broliu Jonu Albrechtu ir Vokietijos karaliumi Maksimilianu I. Padarė nuolaidų Vengrijos didikams (karalius tapo labiau priklausomas nuo seimo).
Bohemijos karalius (rankraštinio herbyno Livro do Armeiro-Mor, 1509, iliuminacija, dailininkas João do Cró, Torre do Tombo nacionalinis archyvas Lisabonoje)
1500 teisynu išplėtė Čekijos bajorų privilegijas. 1515 sudarė Vienos sutartį su Habsburgais – patvirtino, kad išmirus jo vyriškosios šakos palikuonims Vengrijos ir Čekijos sostas atiteks Habsburgams.
Vladislovui II Jogailaičiui valdant 1514 kilo Dózsos sukilimas; jį numalšinus valstiečiai galutinai įbaudžiavinti.