Moñgirdas Vladislovas Jonas 1877 05 06Mišučių dvaro Notiškės palivarkas (Kartenos vlsč.) 1960 01 23Kėdainiai, lietuvių visuomenės veikėjas, gydytojas. V. Mongirdo brolis.
Mokydamasis Mintaujos (dabar Jelgava) gimnazijoje dalyvavo lietuvių moksleivių ratelių, nuo 1896 studijuodamas Maskvos universiteto Medicinos fakultete – slaptos lietuvių studentų draugijos veikloje, 1903–04 jos valdybos pirmininkas.
1899 08 Palangoje su kitais surengė pirmąjį viešą lietuvišką spektaklį – Keturakio komediją Amerika pirtyje. Jame vaidino bežemį ūkininką Bekampį, t. p. rūpinosi organizaciniais pastatymo reikalais. 1900 01 po spektaklio Liepojoje su kitais vaidintojais suimtas, apkaltintas rengęs lietuviško teatro spektaklius ir muzikinius vakarus, už juos gautais pinigais rėmęs draudžiamąją lietuvišką spaudą. 1902 02 už lietuvišką veiklą nubaustas administracine tvarka, dvejiems metams ištremtas į Armavirą (Rusija). Iš ten lietuvių laikraščiams siuntė eilėraščius ir apysakas, 1904 sukūrė dramą Kovoje už laisvę (vystoma kovos su skriaudėjais ir tėvynės pavergėjais mintis). Gavęs leidimą, medicinos studijas tęsė Tomske, vėliau grįžo į Maskvą. 1906 baigęs Maskvos universitetą nuo 1907 vertėsi privačia gydytojo praktika Aukštadvaryje, pacientams ir aplinkiniams gyventojams platino lietuvišką spaudą.
Per I pasaulinį karą mobilizuotas į Rusijos imperijos kariuomenę, karo gydytojas, epidemiologas.
1917 dalyvavo Lietuvių konferencijoje, įsitraukė į nepriklausomos Lietuvos valstybės kūrimą, buvo Lietuvos vyriausybės įgaliotinis Kaišiadorių apskrityje, 1918–19 pirmasis Trakų apskrities viršininkas. 1919 Aukštadvarį užėmus Raudonosios armijos daliniams, pasitraukė į Kauną. Stojo savanoriu į besikuriančią Lietuvos kariuomenę, buvo Kauno komendantūros gydytojas, vėliau Karo ligoninės vyresnysis ordinatorius. Su provizoriumi Česlovu Jeronimu Budrevičiumi paruošė mokomąjį leidinį Apie vidurių šiltinę, kruvinąją ir kolerą (išleistas 1919). 1920 Saulės mokytojų seminarijos gydytojas. Įsitraukė į Lietuvos universiteto kūrimo darbus, buvo jo lektorius. Nuo 1922 ūkininkavo savo dvare Aukštadvaryje (Trakų apskr.), plėtojo pavyzdinį žuvininkystės ūkį.
1941 06 14 su sūnaus šeima ištremtas į Slavgorodą Altajaus krašte. Užtarus draugui A. Vienuoliui 1957 paleistas. Gyveno Kėdainiuose.
Studijuodamas Apuoko slapyvardžiu laikraščiams Varpas, Darbininkų balsas siuntė straipsnius, eilėraščius, apysakas. Politinę ir socialinę priespaudą smerkiantys jo eilėraščiai, vaizdeliai ir tekstai buvo publikuojami periodiniuose leidiniuose Ūkininkas, Vilniaus žinios, Skardas, Lietuvos žinios, Lietuvos ūkininkas ir kituose. Kartu su J. Biliūnu ir A. Janulaičiu parengė straipsnių rinkinį Kaimiečių kovos su ponais (1905). V. Mongirdo rankraštis Iš prieškario Trakijoj gyvenimo atsiminimų 2002 publikuotas knygoje Aukštadvaris.
2009 V. Mongirdo vardu pavadinta pagrindinė Nausodžio (Kretingos rj. savivaldybė), 2016 – viena Aukštadvario gatvių. 2018 Budrių bendruomenės iniciatyva buvusioje Mišučių dvarvietėje brolių Vytauto ir Vladislovo Mongirdų atminimui pastatytas paminklinis akmuo (autorius Juozas Paulauskas).
Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medalis (1928), Gedimino trečiojo laipsnio ordinas (1932).
3204