V. Neveravičius. Autoportretas (aliejus, 1841, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
Neverãvičius Vladislovas (lenk. Władysław Niewiarowicz), po 1840 Jonas Tisẽvičius (lenk. Jan Tysiewicz)1814 ar 1815Marcibiliškių dvarelis (Vilniaus gubernija) 1891Paryžius, 19 a. Lietuvos dailininkas. Akademizmo krypties atstovas. Nuo 1830 Vilniaus universitete studijavo tapybą (pas J. Rustemą). Dalyvavo 1831 sukilime, todėl buvo priverstas emigruoti į Galiciją. Vengdamas Austrijos valdžios persekiojimo pakeitė pavardę. Baigė Vienos dailės akademiją, tobulinosi Miunchene. Po 1843 gyveno Paryžiuje, aktyviai dalyvavo kultūriniame gyvenime. Lankėsi Romoje, Vilniuje. 1871–85 gyveno Lvove. 1842 surengė individualią parodą Lvove, eksponavo kūrinius Vienoje.
Kūryba
V. Neveravičius. Maurė su karoliais (aliejus, 1853, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)
Daugiausia tapė portretus: Mergaitė geltona palaidine (1840), Negro galva (1846), autoportretai (1841, 1856), Maurė su karoliais (1853), Jauno vyro portretas, K. Lipinskio, A. Mickevičiaus. Portretai pasižymi efektinga kompozicija, akademiniu piešiniu, formos modeliuote. Sukūrė religinės tematikos (Šv. Marija Magdalietė, apie 1835), buitinio žanro, teminių paveikslų, natiurmortų (Vynuogės pintinėje), P. Delaroche’o, Rafaelio kūrinių kopijų.
Kūryboje ryšku Vakarų Europos akademizmo bruožai, būdinga tikslus piešinys, raiškios formos. Vienas pirmųjų Lietuvos dailininkų, siekęs kurti su knygos tekstu susijusias iliustracijas. 1851 Paryžiuje viena knyga išleido A. Mickevičiaus poemas Konradas Valenrodas ir Gražina, iliustruotas 100 savo sukurtų medžio raižinių. Juose rėmėsi senaisiais raižiniais, istorine medžiaga, jiems būdinga plastinė ekspresija, išradingos kompozicijos, vyrauja romantizuoti Lietuvos istorijos siužetai. Kūrinių turi Lietuvos nacionalinis dailės muziejus.
V. Neveravičius. Šv. Marija Magdalietė (aliejus, apie 1835, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus)