Vladslovas Varniẽtis (lenk. Władysław III Warneńczyk, vengr. Ulászlo I) 1424 10 31 1444 11 10prie Varnos, Lenkijos (1434–44) ir Vengrijos (1440–44) karalius. Jogailos ir Sofijos Alšėniškės sūnus. 1434–38 už mažametį Vladislovą valdė Regentų taryba, kuriai vadovavo Krokuvos vyskupas Z. Oleśnickis (faktinis Lenkijos valdovas per visą Vladislovo valdymą). Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Kęstutaičiui laimėjus Pabaisko mūšį (jame dalyvavo ir Lenkijos kariuomenės dalinys) 1435 12 31 sudaryta Bresto taika su Vokiečių ordinu. 1440 Vladislovas priėmė Vengrijos didikų siūlymą užimti jos sostą, nesipriešino Lietuvos didikų pastangoms į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostą pasodinti jo brolį Kazimierą Jogailaitį (pagal 1432 Gardino sutartį, patvirtintą 1433, 1434, 1437 ir 1439, Žygimantui Kęstutaičiui mirus turėjo jį užimti pats).
Lenkijos Karalius Vladislovas III (T. Kwiatkowskio litografija pagal M. Bacciarelli paveikslą, 1828–31)
Su Vengrijos karvedžiu J. Hunyadi surengė sėkmingų žygių į Balkanus prieš Osmanų imperiją, 1443 laimėjo mūšius prie Kruševaco ir Sofijos. 1444 08 01 Szegede su Osmanų imperijos sultonu Muradu II sudarė 10 metų paliaubas (Vengrijai atiteko Serbija ir dalis Albanijos), popiežiaus legato Giuliano Cesarini įkalbėtas 08 04 paliaubas nutraukė ir vėl puolė Osmanų imperiją. Užėmė Vidiną, Nikopolį, Veliko Tirnovą, bet mūšyje prie Varnos patyrė pralaimėjimą ir pats žuvo (po mirties jį pradėta vadinti Varniečiu). Vladislovo kūno mūšio lauke nerasta, todėl buvo pasklidę gandų apie jo išsigelbėjimą.
2271