Vlado Perlemuter
Perlemuter Vlado (Vlado Perlemùteris) 1904 05 26Kaunas 2002 09 04Paryžius (palaidotas Saint‑Cloud kapinėse), prancūzų pianistas, pedagogas. Kauno sinagogos kantoriaus sūnus. Trejų metų susižalojęs neteko kairiosios akies. Nuo 1908 gyveno Paryžiuje (1943–50 Šveicarijoje). 1915–17 Paryžiuje skambinti fortepijonu privačiai mokėsi pas M. Moszkowskį, 1917–21 Paryžiaus konservatorijoje – pas A. Cortot (konservatorijoje laimėjo I premiją, Diémero premiją ir absolvento laureato medalį), vėliau privačiai – pas R. Lortat, kompozicijos – pas G. Fauré ir M. Ravelį (V. Perlemuteris vienas pirmųjų atliko daugelį jo kūrinių fortepijonui).
Pasaulyje išgarsėjo po 1945 koncertine ir pedagogine veikla (koncertavo iki 1994), puikiais įrašais, savita romantinės ir impresionistinės muzikos (daugiausia F. F. Chopino, C. A. Debussy, G. Fauré ir M. Ravelio, R. Schumanno, F. Liszto, C. Francko) interpretacija. Koncertavo su geriausiais pasaulio orkestrais, su solistais P. Casalsu, P. Fournier, Y. Menuhinu, S. Véghu, fortepijoniniu trio su J. Gautier ir A. Lévy, su Calvet, Parrenino, Pascalio kvartetais. 1938–42 ir 1951–77 dėstė Paryžiaus konservatorijoje; profesorius. Iki 2000 dėstė privačiai ir meistriškumo kursuose Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Japonijoje. Parašė knygą (kartu su H. Jourdan‑Morhange) Ravelis apie Ravelį (Ravel d’après Ravel 1953). Mokiniai: J. Cole’as, M. Dalberto, Chr. Zacharias. Pas V. Perlemuterį 1975–76 stažavo B. Vainiūnaitė. Nuo 2007 Vakarų Europos miestuose rengiamas tarptautinis V. Perlemuterio pianistų konkursas. Prancūzijos Garbės legiono ordino Didysis Karininko kryžius (1993).
L. Melnikas Lietuvos žydų muzikinio paveldo pėdsakais Vilnius 2008; Ch. Timbrell French Pianism: A Historical Perspective Portland 21999.
1352