Karatkevič Vladzimir (bltr. Уладзімір Караткевіч; Vladzimiras Karatkèvičius) 1930 11 26Orša 1984 07 25Minskas, baltarusių rašytojas. 1949–54 studijavo filologiją Kijevo universitete, dirbo mokytoju Ukrainoje ir Oršoje. 1958–62 studijavo literatūrą Maskvoje. Poezijai (eilėraščių rinkiniai Motinos siela / Matčyna duša 1958, Vakaro burės / Vjačėrnija vetrazi 1960, Mano Iliada / Maja Ilijada 1969, Buvau. Esu. Būsiu. / Byu. Josc′. Budu. 1986) būdinga jausmingumas, pakilus romantizmas, filosofinės temos, pilietiškumas. Aštraus siužeto, ryškių charakterių prozoje (apsakymų rinkiniai Dienos mėlis ir auksas / Blakit i zolata dnja 1961, romanai Negalima pamiršti / Nel′ga zabyc′ 1982, Juodoji Alšėnų pilis / Čiorny zamak Al′šanski 1983, lietuvių kalba pavadinimu Alšėnų pilies paslaptis 1990) vaizdavo tuometinio jaunimo gyvenimą, jausmų grožį, nenutrūkstantį praeities ir dabarties ryšį. Parašė istorinės tematikos kūrinių (apysaka Šiurpioji karaliaus Stacho medžioklė / Dzikaje paljavanne karalja Stacha 1964, lietuvių kalba 1994, romanas Kristus nusileido Garodnėje / Chrystos pryzjamliusja u Garodni 1966, pjesės Vitebsko varpai / Zvany Viciebska 1977, pastatyta 1974, Konstantinas Kalinauskas / Kastus′ Kalinoŭski 1980, pastatyta 1978, ir kita). Romane Varpos po pjautuvu tavo (Kalasy pod sjarpom tvaim 1968) pasakojama apie 1863 sukilimo vieną vadų K. Kalinauską. Parašė kūrinių vaikams (rinkinys Pasakos / Kazki 1975), filmų scenarijų, operų libretų, esė, literatūros kritikos veikalų, apybraižą Žemė po baltais sparnais (Zjamlia pad belymi krylami 1977, lietuvių kalba pavadinimu Giesmė gimtajam kraštui 1981).
176