vlãsovininkai, dalies rusų karinių formuočių, per SSRS–Vokietijos karą (1941–45) kolaboravusių su nacių Vokietija, nariai. 1944 11 14 Prahoje paskelbtas Rusijos tautų išvadavimo komiteto (pirmininkas A. Vlasovas) manifestas skelbė siekį nuversti bolševikų valdžią, sudaryti garbingą taiką su Vokietija, sukurti valstybę be bolševikų ir kapitalistų. Prie šio komiteto įkurta Rusijos išvadavimo armija (oficialiai neutrali Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų atžvilgiu). Jos 1‑ąją diviziją (pradėta formuoti 1944 11; 18 000 karių, vadas generolas majoras Sergejus Buniančenko) sudarė pėstininkų, artilerijos pulkai, prieštankinis divizionas, ji buvo ginkluota velkamąja, zenitine, savaeige artilerija, minosvaidžiais, liepsnosvaidžiais. 2‑ąją diviziją (suformuota 1945 01; 12 000 karių, vadas generolas Grigorijus Zverevas) sudarė pėstininkų, pionierių batalionai, artilerijos pulkas. Vėliau suformuota mokomoji brigada (7000 karių), karininkų mokykla (ją baigė 244 karininkai), karinės oro pajėgos (38 lėktuvai). 1945 pradžioje Rusijos tautų išvadavimo komitetui buvo pavaldūs apie 100 000 karių.
A. Vlasovas (dešinėje) per Rusijos išvadavimo armijos (vlasovininkų) pratybas (1944)
1945 02 vlasovininkų daliniai kovėsi su SSRS kariuomene prie Oderio, 1945 04 – piečiau Fürstenbergo. 1‑oji divizija dalyvavo Prahos sukilime (1945 05 05–08; žuvo ir sužeista 300 karių), vėliau atsitraukė nuo Prahos ir 05 11 pasidavė Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenei; dalis 2‑osios divizijos karių pateko į SSRS nelaisvę. Po II pasaulinio karo daugumą vlasovininkų Sąjungininkai išdavė SSRS, čia jie buvo represuoti.
Vlasovininkai – dalis rusų kolaborantų: buvo ir kitokių grupuočių, jiems nepavaldžių ir pradėjusių veikti jau 1942.
L: J. Hoffmann Vlasovas prieš Staliną: Rusijos išvadavimo armijos tragedija 1944–1945 m. Vilnius 2017.
-Rusijos išvadavimo armija
67
2271