Vlorë (Vliòrė), miestas Albanijos pietvakariuose, prie Adrijos jūros Vlorë įlankos; apygardos centras.
Vlorë
79 513 gyventojų (aglomeracijoje 92 637 gyventojai, 2011 surašymo duomenys).
Prekybos (daugiausia išvežami naftos produktai, bitumai) ir žvejybos uostas. Per Vlorë eina Durrësi–Sarandë plentas. Maisto (žuvų, alyvuogių aliejaus, vaisių ir daržovių, tabako), odos, tekstilės, metalo apdirbimo, chemijos, statybinių medžiagų (cemento), elektrotechnikos pramonė.
Vlorë apylinkėse gaunama nafta, gamtinės dujos, bitumai (asfaltas), druska; naftotiekis į Cërriku naftos perdirbimo įmonę. Dailieji amatai. Turizmas. Konferencijų centras.
Pajūrio kurortas (smėlėti paplūdimiai). Universitetas (įkurtas 1994). Nepriklausomybės, istorijos, etnografijos muziejai, dailės galerija. Mečetė (1552). Netoli Vlorë yra Karaburuno‑Sazano nacionalinis jūrų parkas (įkurtas 2010).
Istorija
6 a. pr. Kr. įkurta graukų kolonija, vadinta Aulonu. Pirmą kartą paminėta 2 a. Klaudijo Ptolemajo. 458–519 vyskupijos centras. 733 atiteko Konstantinopolio ekumeniniam patriarchatui. Viduriniais amžiais buvo vienas svarbiausių Bizantijos miestų Balkanų pusiasalyje. Nuo 1345 Serbijos karalystės dalis; tuo metu vadinta Valona.
15 a. užkariauta Osmanų imperijos. 1851 nukentėjo nuo žemės drebėjimo. 1912 11 28 mieste paskelbta Albanijos nepriklausomybė, Vlorë tapo pirmąja Albanijos sostine (iki 1920). 1914–20 ir 1939 užimta Italijos, 1943 – nacių Vokietijos kariuomenės.
1944 išvaduota Albanijos komunistų kontroliuojamų karinių pajėgų. Per II pasaulinį karą Sazano saloje prie Vlorë buvo Vokietijos ir Italijos povandeninių laivų bazė. 1955–61 (iki Albanijos ir SSRS dipl.omatinių santykių nutrūkimo) Vlorë uostas buvo išnuomotas SSRS povandeninių laivų bazei. 20 a. 7–9 dešimtmetyje mieste buvo Valstybės saugumo direktorato (Sigurimi) būstinė. 1997 01 žlugus šalies finansų sistemai mieste prasidėję neramumai išplito visoje šalyje.