vodai

vòdai (savivardis vadjalain, rus. водь), baigianti išnykti finų tauta. Gyvena Rusijoje (daugiausia Leningrado srities Kingiseppo rajono Lužicų, Pillovo, Ust‑Lugos gyvenvietėse; 2021 gyventojų surašymo duomenimis, 99), t. p. Estijos šiaurės rytinėje dalyje (2011 gyventojų surašymo duomenimis, 4) ir kitur. Artimi estams. Stačiatikiai. Kaba daugiausia rusų kalba, vodų kalba praktiškai nevartojama.

vodų moteris tradiciniais drabužiais

krosnis Lužicų vodų muziejuje

Gyvensena

tradiciniai vodų pastatai Lužicų vodų muziejuje

vodų muzikos instrumentas kanelė

Vodai gyveno dideliuose kaimuose, rytų slavams būdingose trobose. Vertėsi žemdirbyste (naudojo archajiškus įrankius), augino galvijus, arklius, žąsis, žvejojo. Tradiciniai valgiai – duona iš rugių miltų (buvo kepami aukšti apvalūs kepalai), kvietinė košė, rūgpienis, varškė. Tradicinis muzikos intrumentas – kanelė. Etnografiniuose šaltiniuose minimas ypatingas vodų moterų grožis (labai šviesūs plaukai, mėlynos akys) ir linksmas būdas. 20 a. pradžioje daug vodų vyko dirbti į netoliese esantį Sankt Peterburgą (vyrai – gamyklose, moterys – tarnaitėmis), tai paskatino jų asimiliaciją su rusais.

Kalba

Vodų kalba (artima estų kalbai) yra prie išnykimo ribos (ja kalba tik keletas garbaus amžiaus žmonių; 2011 duomenimis, 6–10), įtraukta į Rusijos kalbų raudonąją knygą. Išskiriami vakarų, rytų (išnykęs), pietvakarių ir krievinių (išnyko 19 a.) dialektai.

Estų kalbininkas P. Ariste nustatė, kad vodų kalba paveikė Šiaurės Estijos tarmes.

Nuo 1994 Sankt Peterburge, nuo 2015 ir Lužicuose rengiami vodų kalbos kursai. Tartu universitetas nuo 2011 organizuoja vodų kalbos vasaros stovyklas. 2014 Rusijoje išleistas pirmasis vodų kalbos vadovėlis, 2017 – pratybų sąsiuvinis.

Istorija

Manoma, kad vodų protėviai tarp Narvos ir Lugos upių apsigyveno 1–4 a.; vertėsi žemdirbyste, gyvulininkyste, žvejojo. Istoriniuose šaltiniuose vodai pirmą kartą paminėti 11 amžiuje. Į vodų gyvenamą teritoriją Ingrijoje atsikraustant rytų slavų gentims vodai pamažu slavėjo. 12–13 a. kaip pagonių gentis paminėti popiežių bulėse, vokiškuose ir švediškuose šaltiniuose vadinti votais. Susikūrus Naugardo respublikai vodai tapo jos valdomi, priėmė stačiatikybę. 15 a. prijungus Naugardo respubliką prie Maskvos didžiosios kunigaikštystės vodų gyvenama teritorija tapo viena iš sričių – Vodų piatina.

vodų tautinė vėliava

Pasak istorinių šaltinių, Livonijos ordinas 1444–47 Ingrijoje į nelaisvę paėmė daug vodų ir išsivarė į Žiemgalą statyti Bauskės pilies (apie 560 km atstumą įveikė apie 3000 vodų). Vietos gyventojų vodai buvo praminti krieviniais (latv. krieviņš – ruselis), krievingais. Pastačius pilį vodai apsigyveno Bauskės apylinkėse, užsiėmė žemės ūkiu; jų asimiliacija su vietiniais vyko lėtai (19 a. viduryje šiose apylinkėse dar gyveno apie 1000 vodų). 17 a. pradžioje Ingrijoje įsitvirtinus švedams daug vodų išsikėlė, 17 a. pabaigoje dalis tapo liuteronais.

1848 Rusijos imperijoje 36 kaimuose gyveno 5148 vodai. 1926 SSRS gyventojų surašymo metu užregistruoti 705 vodai (iš jų 694 gyveno Leningrado srityje). 1943 naciams užėmus vodų gyvenvietes SSRS apie 800 vodų evakuota į Suomiją. Po 1944 Suomijos ir SSRS taikos sutarties jiems leista grįžti, bet sugrįžusieji buvo prievarta iškeldinti kitur, vėliau į Kareliją ir Sibirą; į gimtąsias vietas leista sugrįžti tik 1956.

1997 Rusijoje, Lužicuose, įsteigtas vodų muziejus, 2000 pradėtos rengti kasmetinės šventės. 2002 sukurta vodų simbolika (vėliava ir herbas). 2002 Rusijoje gyveno 74, 2010 – 64 vodai. 2008 vodai įtraukti į Rusijos vietinių negausių tautų sąvadą.

2018 Estijoje (Narvoje) vyko vodų sambūris, 2019 krievinių sambūris Latvijoje (Bauskėje). Narvoje ir Bauskėje veikia vodams skirtos ekspozicijos.

Vodai Lietuvoje

Manoma, kad vodų iš Bauskės apylinkių galėjo atsikelti į Žeimelio apylinkes. Čia užfiksuota Krievingo pavardė, t. p. finų kilmės pavardžių. 1897 Rusijos imperijos pirmojo visuotinio gyventojų surašymo duomenimis, Kauno gubernijos Panevėžio apskrityje gyveno 3 vodų kalba kalbantys vyrai.

Nuo 2019 Lietuvoje (Žeimelyje) organizuojami Žiemgalos krievingų (vodų) sambūriai. Pakruojo krašto muziejuje Žiemgala Žeimelyje įrengta vodams skirta ekspozicija. 2021 Vilniuje išleista knyga Žiemgalos krievingai (vodai): Praeitis ir dabartis. Žeimelis–Bauskė = Zemgales krieviņi (voti): Pragātne ir tagadne. Bauska–Žeime (sudarytojai Daiva Skrupskelytė, Dmitrijs Ščegolevs).

krieviniai; krievingai; votai