vogtnės vestùvės, grobtnės vestùvės, seniausia santuokos forma.
Vogtinės vestuvės atsirado kuriantis monogaminei šeimai (monogamija), kai tekėdama moteris turėjo išsižadėti giminės dievų, išeiti iš savo namų pas vyrą. Vestuvių svarbiausiu momentu tapo slaptas nuotakos išvežimas, grobimas (kai kurių tyrinėtojų teigimu, būdavęs tariamas, suvaidintas), vėliau – ir pirkimas.
Lietuvoje vogtinių vestuvių papročių, manoma, būta trečiame–antrame tūkstantmetyje prieš Kristų, 16 a. juos dar mini J. Łasickis ir kiti. Vėliau vogtinių vestuvių papročiai išnyko, jų pėdsakų liko tautosakoje ir vestuvių apeigose (iki 20 a. pabaigos išliko paprotys antrą vestuvių dieną vogti nuotaką).