vokiečiai tautiniais drabužiais tradiciniame Miuncheno folkloro festivalyje Oktoberfest (Bavarijos žemė, 2017)
vókiečiai (savivardis Deutsche), Europos tauta. Gyvena Vokietijoje (68 mln. žmonių, 2015), Jungtinėse Amerikos Valstijose (apie 46 mln., 2015), Brazilijoje (apie 12 mln., 2017), Austrijoje, Šveicarijoje, Kanadoje, Prancūzijoje, Rusijos Federacijoje, Australijoje, Argentinoje, Čilėje, Olandijoje, Italijoje, Didžiojoje Britanijoje, Ispanijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Rumunijoje, Namibijoje ir kitur. Iš viso pasaulyje yra apie 150 milijonų vokiečių. Kalba vokiečių kalba. Tikintieji protestantai (daugiausia evangelikai liuteronai), yra katalikų.
Gyvensena
Svarbiausi tradiciniai verslai: žemdirbystė, gyvulininkystė, amatai (medienos, metalo, stiklo apdirbimas, pynimas, siuvinėjimas, puodininkystė). Žemutinėje Vokietijoje vyrauja vienaaukštis, karkasinis namas, visos patalpos – po vienu stogu, šildomos ugniakuru, nuo 19 amžiaus – židiniu. Vidurio Vokietijoje namas dviejų aukštų, karkasinis, apačioje – gyvenamosios, viršuje – pagalbinės patalpos, viduje – ugniakuras ir krosnis, ūkiniai pastatai – kieme. Baldai Šiaurės Vokietijoje buvo puošiami raižiniais, Pietų Vokietijoje – tapyba.
namai Hamelno istoriniame centre (Žemutinės Saksonijos žemė)
Schildkröt žaislų fabrike (įkurtas 1896) gaminamos lėlės (Raueinstein, Tiuringijos žemė, 2018)
16–17 amžiuje pradėjo formuotis tradiciniai drabužiai. Moterų drabužiai – korsažas arba palaidinukė, klostuotas sijonas, prijuostė. Dėvima skara. Aukštutinėje Bavarijoje 19–20 amžiuje vietoj sijono ir palaidinukės vilkėta suknelė. Ryšėtos skaros, dėvėti kykai, šiaudinės skrybėlaitės. 19 amžiuje paplito odiniai bateliai su sagtimis, kai kur – pusbačiai. Tradicinė vyrų apranga – marškiniai, trumpos (iki kelių) arba ilgos kelnės, liemenė, kaklaskarė, pusbačiai arba batai. 19–20 amžiuje paplito vadinamoji tirolietiška apranga – balti marškiniai, trumpos odinės kelnės, raudonos gelumbės liemenė, platus odinis diržas, kojinės iki kelių, batai, skrybėlė, puošta plunksna.
Vokiečių patiekalai yra sotūs, riebūs, bet neaštrūs. Tradicinis maistas Šiaurės Vokietijoje – bulviniai patiekalai, ruginė duona, Pietų Vokietijoje – miltiniai patiekalai (taip pat makaronai, kvietinė duona). Mėsos patiekalai (dešrelės, dešros ir kita) bendri visai Vokietijai. Šventiniai patiekalai – kiauliena, žąsiena, karpiai, rauginti kopūstai, įvairūs miltiniai gaminiai (tortai, meduoliai, sausainiai).
Istorija
Tauta formavosi pirmaisiais amžiais po Kristaus senovės germanų gentims sumišus su keltais ir retais. Etninį vokiečių tautos pagrindą sudarė frankų, saksų, tiuringų, bavarų, alemanų, langobardų, gotų ir kitų genčių sąjungos, 12–13 amžiuje įsiliejo užkariautų pamarėnų, sileziečių, prūsų genčių didžioji dalis, taip pat dalis jotvingių, kuršių, mažesnioji dalis žemaičių, lyvių, estų, dalis fryzų, danų, švedų. Vokiečių tautybės vienijimąsi stabdė ilgai trukęs feodalinis susiskaldymas, Vokietijos valstybių ekonominis atskirumas. Galutinai vokiečių tautybė susidarė po 1871 Vokietijos suvienijimo (Vokietijos istorija).
598
Vokiečiai Lietuvoje
Lietuvos dabartinėje teritorijoje pirmieji vokiečiai (iš pradžių Klaipėdoje ir apylinkėse) atsirado per 13 amžiaus Livonijos, vėliau Vokiečių ordino užkariavimus. Iki 18 amžiaus pirmos pusės Mažosios Lietuvos didžiosios kolonizacijos Klaipėdos krašte vokiečių gyveno miestuose, kaimuose jie buvo dvarininkai; taip pat buvo smuklininkų, prekybininkų, valdininkų, dvasininkų, mokytojų. Vėliau vokiečių apsigyveno Klaipėdos krašto pietinėje dalyje (arčiau Nemuno), 19 amžiaus pradžioje Užnemunėje (Paprūsėje). Lietuvos Respublikoje iki Antrojo pasaulinio karo dauguma vokiečių gyveno vakarinėje dalyje. Klaipėdos krašte 1925 vokiečiais užsirašė 41,9 % gyventojų, Vilkaviškio apskrityje vokiečiai sudarė 12,6 % gyventojų, Šakių – 4,3 %, Marijampolės – 3,5 %, Tauragės – 3,4 %, Raseinių – 1,9 %, Kaune 1923 – 3,6 % gyventojų, 1939 – apie 4 % gyventojų. 1924–1940 veikė Kultūrferbandas (Lietuvos vokiečių kultūros draugija), 1928–1934 – Lietuvių–vokiečių kultūrinio bendradarbiavimo draugija, 1934–1940 – Vokietijos piliečių Lietuvoje draugija.
vokiečiai su vaikais Šiauliuose (fotografas Alfred Kuhlewindt, 1915–1918; Šiaulių Aušros muziejus)
1940 06 SSRS okupavus Lietuvą dalis vokiečių 1941 iš Lietuvos repatrijavo; jų vėl padaugėjo nacių Vokietijos okupacijos laikotarpiu (buvo atkelta ir kolonistų). Baigiantis Antrajam pasauliniam karui 1944 dauguma vokiečių iš Lietuvos pasitraukė su nacių kariuomene. Dalis likusiųjų buvo ištremta; nuo 1958 beveik visi vokiečiai repatrijavo.
21 amžiaus pradžioje septyniolikoje Lietuvos miestų veikė daugiau kaip 30 vokiečių visuomeninių organizacijų. 2019 veikia 16 vokiečių organizacijų. Žymesnės – Vilniaus Goethe’s institutas (įkurtas 1998), Klaipėdos vokiečių bendrijos Simono Dacho namai (įkurta 1996). Nuo 2008 rengiami Baltijos šalių vokiečių bendrijų chorų festivaliai. Veikia trys sekmadieninės vokiečių mokyklos (Vilniuje, Kaune, Visagine). Lietuvos vokiečiai priklauso evangelikų liuteronų ir evangelikų reformatų religinėms bendruomenėms. 2011 gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2418 vokiečių (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šilutėje, Šilalėje, Tauragėje ir kitur), 2021 gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, – 1977 vokiečiai.
415