Vokietjos choreogrãfija. Viduriniais amžiais šokta lendlerio įvairios atmainos, per Užgavėnių, misterijų vaidinimus, amatininkų cechų šventes – rateliai. Nuo 17 a. pradžios vokiečių kunigaikščių ir hercogų rūmuose rengti baleto spektakliai (Taikos išlaisvinimas 1600 Darmstadte). 18 a. daugelyje Vokietijos operos teatrų dirbo kviestiniai italų ir prancūzų baletmeisteriai. Saksonijos kunigaikščio rūmuose Dresdene kompozitorius ir baletmeisteris G. Möhlichas (apie 1590–1657) pastatė H. Schützo operą baletą Orfėjas ir Euridikė (1638). Baleto intarpai buvo populiarūs operos teatro Hamburge (įkurtas 1678) operos spektakliuose. 18 a. viduryje Vokietijos baleto reformą paskatino prancūzų šokėjo ir baletmeisterio J.‑G. Noverre’o (1760–67 dirbo Viurtembergo hercogo Karlo Eugenijaus rūmuose Stuttgarte) veikla. Čia jis išleido reikšmingą teorinį veikalą Laiškai apie šokį ir baletus (Lettres sur la danse et sur les ballets 1760), pastatė pirmuosius siužetinius baletus pagal mitologinius siužetus (J.‑J. Rodolphe’o Heraklio mirtis 1762, Medėja ir Jasonas 1763). Muzikos baletams sukūrė G. F. Händelis, Chr. W. Gluckas, L. van Beethovenas. Gastroliavo austrų, prancūzų, italų artistai (F. Cerrito, F. Elssler, P. Gardelis, Auguste’as Vestrisas). 1824–28 Stuttgarte dirbo F. Taglioni su dukterimi M. Taglioni, buvo itin populiarus baletas P. J. von Lindpaintnerio Danina, arba Žoko, brazilų beždžionė (1826). 19 a. 4–5 dešimtmetyje pastatyta romantinės krypties baletų. 19 a. meniškumu pasižymėjo Berlyno rūmų operos teatro baleto trupės baletmeisterių M. F. Hoguet (1833–56) ir P. Taglioni (1808–84, 1856–83 vyriausiasis baletmeisteris) spektakliai. 19 a. antroje pusėje baletų pastatė ir baletmeisterės L. Grahn (1819–1907), K. Lanner (1829–1908). 20 a. pirmoje pusėje klasikinio šokio raiškos priemonės vyravo baletmeisterių H. Kröllerio (1880–1930), T. Gsovsky (1901–93) baleto spektakliuose, muzikos baletams parašė P. Hindemithas, R. Straussas, C. Weillis. Nacių diktatūros laikotarpiu (1933–45) baleto raida buvo pristabdyta (veikė cenzūra, buvo uždaromos baleto mokyklos, daugelis kūrėjų emigravo), baleto spektakliai įgavo pramoginį pobūdį.
Vokietijos Demokratinės Respublikos balete plėtota socialistinio realizmo kryptis, čia dirbo daug SSRS baleto pedagogų. 20 a. antroje pusėje pastatyta užsienio kompozitorių klasikinių, vokiečių kompozitorių (V. Brunso, 1904–96, J. K. Foresto, 1909–75, K.‑R. Griesbacho, 1916–2000, F. Geisslerio, 1921–84, W. Hohensee’s, g. 1927, G. Katzerio, g. 1935, H. J. Wenzelio, 1939–2009) daugiaveiksmių siužetinių realistinio stiliaus baletų. Garsėjo baletmeisteriai ir choreografai D. Spies (1905–2000), L. Gruber (1915–92), T. Schillingas (g. 1928), D. Seyffertas (g. 1943). Vokietijos Federacinės Respublikos baleto trupės veikė prie daugelio operos teatrų, dažniausiai joms vadovavo Jungtinių Amerikos Valstijų ir Didžiosios Britanijos baletmeisteriai ir choreografai: J. Cranko (1961–73 Stuttgarto baleto trupės vadovas, jo baletuose išgarsėjo brazilų baleto artistė M. Haydée, 1976–96 trupės vadovė, t. p. danų baleto artistas E. Madsenas, g. 1942, Jungtinių Amerikos Valstijų – R. Cragunas, 1944–2012), J. Neumeieris (nuo 1973 Hamburgo baleto trupės vadovas), W. Forsythe’as (1984–2004 Frankfurto prie Maino baleto trupės vadovas), K. MacMillanas, G. Tetley, M. Béjart’as, H. van Manenas. Statyta klasikiniai ir šiuolaikinių choreografų (F. Ashtono, G. Balanchine’o, B. Cullberg, R. Petit, J. Robbinso, A. Tudoro) baletai. Žymiausi baletmeisteriai ir choreografai: T. Gsovsky, H. Rosenas (1908–72), E. Walteris (1927–83), P. van Dijkas (1929–97), O. Aráizas (g. 1940). Po Vokietijos susivienijimo (1989) baleto spektaklių pastatė K. Vernon (1939–2013), H. Spoerli (g. 1940), R. Cragunas, Y. Vámosas (g. 1946), R. Andersonas (g. 1949), I. Liška (g. 1950).
20 a. pradžioje moderniojo šokio atsiradimą Vokietijoje paskatino Jungtinių Amerikos Valstijų šokėjų ir choreografių I. Duncan (1902, 1904; 1904 Grunewalde, prie Berlyno, įkūrė šokio mokyklą) ir R. Saint Denis (1906) gastrolės. 1910 Hellerau (prie Dresdeno) É. Jaques’o‑Dalcroze’o įkurta ritmikos mokykla, R. von Labano teoriniai veikalai turėjo įtakos ekspresionistinio šokio (vokiškai Ausdruckstanz; dar vadinamas išraiškos šokiu) susiklostymui 2–3 dešimtmečio pradžioje; šokio mokyklos buvo įkurtos daugelyje Vokietijos miestų. Žymiausi R. von Labano mokiniai ir sekėjai buvo K. Joossas (pagarsėjo antikariniu šokio spektakliu Žalias stalas 1932, pagal F. Coheno muziką), Y. Georgi, H. Kreutzbergas, M. Wigman. 1925 Dresdene šokėja ir choreografė G. Palucca įkūrė savo vardo šokio mokyklą (jai vadovavo ir dėstė iki 1991, 1939–45 buvo uždaryta). Vokiečių ekspresionistinis šokis turėjo daug įtakos Jungtinių Amerikos Valstijų moderniojo šokio raidai. Nacių diktatūros laikotarpiu išraiškos šokio kūrėjai buvo persekiojami, kai kurie emigravo.
5 dešimtmetyje Vokietijos Demokratinėje Respublikoje įkurta naujų ekspresionistinio šokio studijų ir teatrų, šokio spektaklius kūrė H. Haasas, G. Krätke (abu 1907–89), M. Vogelsang (1912–73). Nuo 8 dešimtmečio Vokietijos Federacinėje Respublikoje plėtotas šokio teatras; žymiausi atstovai – G. Bohneris (1936–92), J. Kresnikas, P. Bausch (1973–2009 Wuppertalio šokio teatro vadovė, šio teatro spektaklis Langų plovėjas 2001 rodytas Lietuvoje), R. Hoffmannas (g. 1943), S. Linke (g. 1944), U. Dietrichas (g. 1958). Kiti žymesni šiuolaikinio šokio atstovai: S. Waltz (g. 1963; 2013 Lietuvoje gastroliavo jos 1993 Berlyne įkurta trupė Sasha Waltz & Guests), T. Limnaios (g. 1963; jos ir kompozitoriaus R. R. Ollertzo 1996 Berlyne įkurta trupė cie.toula limnaios 2008, 2012 gastroliavo Lietuvoje). Daugelyje Vokietijos miestų rengiami baleto artistai ir šiuolaikinio šokio atlikėjai, vyksta baleto ir šiuolaikinio šokio festivaliai.
Wuppertalio šokio teatro spektaklio Ifigenija Tauridėje scena (2010, choreografė P. Bausch, kairėje Ifigenija – R. Amarante; gastrolės Sadler’s Wells teatre Londone)
Lietuviai. 1944 dalį emigravusių lietuvių baleto artistų Vokietijoje subūrė A. Butkus. 1947 Augsburge įsteigtame Lietuvių tremtinių baleto teatre jis surengė A. Delibes’o baleto Kopelija spektaklį (baletmeisteris E. Bandzevičius, dirigentas A. Kučiūnas; rodytas DP lietuvių stovyklose). 20 a. antroje pusėje–21 a. pradžioje Vokietijoje gastroliavo Lietuvos operos ir baleto teatro baleto trupė (1969, 1977, 1987, 1990, 1992, 1994, 2000, 2002). Lietuvoje gastroliavo šiuolaikinio šokio trupės Silke Z. / resistdance (2002, 2009, 2012), Morgan Nardo Choreography (2011), Brėmeno šokio teatras (2005) ir kitos.
Vokietijos kultūra
Vokietijos konstitucinė santvarka
Vokietijos partijos ir profsąjungos
Vokietijos ginkluotosios pajėgos