Vokietijos lapkričio revoliucija

Vokietjos lãpkričio revoliùcija, Vokietjos 1918 revoliùcija, Lãpkričio revoliùcija, Vokietijos monarchijos nuvertimas 1918 paskelbiant parlamentinę respubliką.

Imperijos žlugimas

Lapkričio revoliucija buvo Vokietijos pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare padarinys. Prasidėjo 1918 11 03 Vokietijos laivyno jūreivių sukilimu (Kylio sukilimas), kuris per kelias dienas, nesutikdamas jokio rimtesnio senosios santvarkos šalininkų pasipriešinimo, išplito po visą šalį ir, darbininkų sluoksniams susivienijus su kariuomene, suformavo masinį judėjimą prieš monarchiją. Miestuose kuriamos darbininkų ir kareivių tarybos (dauguma jų buvo veikiamos Vokietijos socialdemokratų partijos) perėmė realią karinę ir politinę valdžią. 11 09 Vokietijos kancleris Maximilianas von Badenas savavališkai paskelbė, kad imperatorius Vilhelmas II atsisako sosto (abdikacijos aktas pasirašytas 11 23) ir perdavė kanclerio pareigas Vokietijos socialdemokratų partijos pirmininkui F. Ebertui. Tą pačią dieną kitas socialdemokratas Ph. Scheidemannas pro Reichstago langą paskelbė Vokietiją respublika. Po kelių valandų K. Liebknechtas, vienas Spartako sąjungos ir Vokietijos nepriklausomos socialdemokratų partijos (įkurta 1917), vadovų, paskelbė laisvąją socialistinę respubliką.

revoliucijos pradžia – neramumai Kylyje (1918 11)

Respublikos vyriausybė

11 09 sudaryta kompromisinė Liaudies įgaliotinių taryba, į kurią įėjo po tris Vokietijos socialdemokratų partijos ir Vokietijos nepriklausomos socialdemokratų partijos atstovus; pirmininkai F. Ebertas ir H. Haase. 11 10 Berlyno kareivių ir darbininkų taryba patvirtino Liaudies įgaliotinių tarybą laikinąja vyriausybe, ji įgijo ir kariuomenės vadovybės paramą (vadinamasis Eberto–Groenerio paktas). Ši vyriausybė panaikino apgulos padėtį, leido veikti partijoms ir sąjungoms, panaikino cenzūrą, amnestavo politinius kalinius, įvedė 8 val. darbo dieną. 1918 11 11 su Antantės valstybėmis pasirašytos Compiégne’o paliaubos (formaliai jas pasirašyti įgaliojo dar Maximalianas von Badenas). 1918 11 30 numatyta, kad rinkimai į Steigiamąjį susirinkimą bus surengti 1919 01 19 (renkama per visuotinius rinkimus, taigi rinkimų teisė suteikta ir moterims).

Netrukus vyriausybėje prasidėjo Vokietijos socialdemokratų partijos, remiančios demokratiškai renkamą parlamentinę respubliką, ir Vokietijos nepriklausomos socialdemokratų partijos, siekiančios Rusijos pavyzdžiu revoliucinėmis priemonėmis kurti sovietų respubliką, atstovų nesutarimai. Vokietijos darbininkų ir kareivių tarybų suvažiavimui (12 16–21) parėmus Vokietijos socialdemokratų partijos liniją, Vokietijos nepriklausomos socialdemokratų partijos atstovai 12 28 paliko vyriausybę, juos pakeitė du Vokietijos socialdemokratų partijos nariai, tarp jų – karo ministro pareigas perėmęs Gustavas Noske.

Spartakininkų sukilimas

spartakininkų demonstracija (Berlynas, 1918 11)

1918 12 Spartako sąjungos, siekiančios ginklu nuversti vyriausybę, nariai išstojo iš Vokietijos nepriklausomos socialdemokratų partijos ir įkūrė Vokietijos komunistų partiją. 1919 01 05 Berlyne spartakininkai organizavo masinius streikus ir demonstracijas, kurios virto gatvių kovomis. G. Noskei vadovaujant vyriausybei ištikima kariuomenė iki 01 12 sukilimą numalšino (žuvo iki 200 žmonių). 1919 01 15 vadinamųjų Laisvųjų korpusų (Freikorps, sudaryti iš I pasaulinio karo veteranų) kariai nužudė Vokietijos komunistų partijos vadovus K. Liebknechtą ir R. Luxemburg.

Steigiamasis susirinkimas. Weimaro respublika

1919 01 19 rinkimus į Steigiamąjį susirinkimą laimėjo Vokietijos socialdemokratų partija (gavo 37,9 % rinkėjų balsų), Centro partija (19,7 %) ir liberali Demokratų partija (18,6 %); komunistai rinkimus boikotavo. 1919 02 06 Weimare (buvo siekiama išvengti Berlyne vis dar vykstančių kovų) susirinko Steigiamasis susirinkimas, kuris 02 11 Vokietijos prezidentu išrinko F. Ebertą, 02 12 sudarė naują vyriausybę (kancleris Ph. Scheidemannas), 1919 07 31 priėmė Weimaro konstituciją, kuri įtvirtino Vokietijoje parlamentinę Weimaro respubliką. Naujoji valdžia dar kurį laiką slopino kairiųjų radikalų pasipriešinimą, 1919 05 karine jėga panaikinta apie mėnesį gyvavusi Bavarijos sovietų respublika. Iki 1919 vasaros dauguma darbininkų ir kareivių tarybų nustojo veikti.

rinkimų į Steigiamąjį susirinkimą kampanija (1919 01)