Vokietjos lietùviai
Lietuviai Vokietijoje iki II pasaulinio karo
Nuo 15 a. Frankfurto prie Oderio, Greifswaldo, Hallės, Heidelbergo, Jenos, Karaliaučiaus, Leipcigo, Mainzo, Marburgo, Miuncheno, Tübingeno, Wittenbergo, Würzburgo universitetuose studijavo Lietuvos didikų vaikai.
19 a. studentų iš Lietuvos sumažėjo. Nuo 19 a. pabaigos Vokietijos miestuose dirbo lietuvių darbininkų; daugiausia jų buvo Essene (20 a. pradžioje – apie 900) ir Dortmunde (1919 – apie 2000). 19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje Vokietijoje studijavo A. Baranauskas, K. Binkis, Butkų Juzė, Č. Chmielevskis, A. Gylys, V. Gustainis, V. R. Jurgutis, P. Katilius, J. Krikščiūnas, V. Mykolaitis‑Putinas, P. Penkauskas, J. Puzinas, P. Rabikauskas, J. Sondeckis, B. Sruoga, A. Stulginskis, V. Vilkaitis ir kiti. 1929–40 Vokietijos studentai lietuviai jungėsi į Lietuvių užsienio akademikų sąjungą.
II pasaulinis karas ir lietuviai karo pabėgėlių stovyklose
Pagal 1941 01 10 Vokietijos ir SSRS gyventojų mainų sutartį 1941 pirmoje pusėje į Vokietiją iš Lietuvos išvyko apie 50 000 žmonių, beveik pusė jų buvo lietuviai. II pasaulinio karo pabaigoje Vokietijoje susitelkė dauguma per karą iš Lietuvos pasitraukusių lietuvių (1945 čia jų buvo apie 65 000). Amerikiečių okupacinėje zonoje buvo 30 543, britų – 24 555, prancūzų – 2397 lietuviai (1946 11). Daugiausia lietuvių telkėsi Augsburgo (apie 1900), Bambergo (apie 3000), Dillingeno (apie 1000), Hamburgo (apie 3500), Hanau (apie 4000), Kempteno (apie 2000), Liubeko (apie 3000), Memmingeno (apie 1500), Miuncheno (apie 2000), Oldenburgo (apie 2000), Regensburgo (apie 1200), Schwäbisch Gmündo (apie 2000), Spakenbergo (prie Hamburgo; apie 2000), Schweinfurto (apie 1600), Seedorfo (prie Hamburgo; apie 2500) DP stovyklose (apie lietuvių pabėgėlių veiklą daugiau rašoma straipsniuose apie tas vietoves).
Hanau stovyklos lietuvių ansamblis Dainava
Vokietijos DP stovyklose veikė 77 lietuviški vaikų darželiai (1947–48), 112 pradinių mokyklų (1945–46), 16 progimnazijų (1946–47), 26 gimnazijos (1948–49). Lietuviai mokėsi pabėgėlių Jungtinių Tautų pagalbos ir atkūrimo administracijos (UNRRA) tarptautiniame universitete Miunchene, Pabaltijo universitete Hamburge ir Pinneberge, Lietuvių dailės institute Freiburge, Aukštuosiuose technikos bei Hidrometrijos ir hidrologijos kursuose Kemptene; iš Vokietijos aukštųjų mokyklų daugiausia lietuvių studijavo Tübingeno universitete.
Pabaltijo universiteto rūmų Hamburge laiptinė, puošta trijų Baltijos šalių ir universiteto fakultetų herbais (1946)
DP stovyklose atsikūrė Lietuvoje veikusių organizacijų, profesinių sąjungų (Lietuvių kunigų sąjunga, Lietuvių rašytojų draugija, Lietuvių žurnalistų sąjunga, Lietuvos jūrininkų sąjunga, Lietuvos veterinarijos gydytojų sąjunga, Pasaulio lietuvių inžinierių ir architektų sąjunga, Pasaulio lietuvių gydytojų sąjunga), jaunimo ir akademinių draugijų, vyko jų suvažiavimai; daugelyje stovyklų veikė meno, sporto kolektyvai, amatų mokyklos, įvairūs kursai, leidyklos (Patria; apie periodinę spaudą karo pabėgėliai). 1944 Berlyne įkurta Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto Užsienio delegatūra įsteigė ELTA Informacinį biurą, 1945–55 Würzburge, Stuttgarte, Pfullingene, Reutlingene leisti įvairių pavadinimų ELTA biuleteniai. 1946 Hanau įkurta Lietuvių tremtinių bendruomenė 1950 persitvarkė į Vokietijos lietuvių bendruomenę, jos jaunimo sekcija 1974 – į Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungą. 1949 Augsburge VLIK iniciatyva paskelbta Lietuvių charta tapo Pasaulio lietuvių bendruomenės ideologiniu pagrindu.
Vokietijos lietuvių veikla 20 amžiaus antroje pusėje
Bremeno oro uoste kunigas V. Šarka išlydi lietuvius į Jungtines Amerikos Valstijas (1951)
1947 DP stovyklas imta uždarinėti, karo pabėgėliams atsirado galimybių išvykti į Kanadą, Jungtines Amerikos Valstijas, Australiją, Naująją Zelandiją, Pietų Amerikos, Europos kitas šalis. 20 a. 6 dešimtmečio pradžioje Vokietijoje buvo likę apie 8000 lietuvių, daugiausia vyresnio amžiaus, silpnos sveikatos. 1958 SSRS susitarė su Vakarų Vokietija leisti išvykti visiems, iki 1941 06 21 turėjusiems Vokietijos pilietybę; 1958–60 atvyko daugiau kaip 8000 Klaipėdos krašto gyventojų, dalis jų įsitraukė į lietuvišką veiklą. Vokietijos lietuvių dvasios reikalais rūpinosi Lietuvių katalikų sielovada (leido žurnalą Krivūlė, rengė vaikų vasaros stovyklas). Bad Wörishofene (Bavarija) 1965–84 veikė Vakarų Europos lietuvių katalikų sielovados centras (vadovai vyskupai P. Brazys, A. Deksnys). Europos lietuvių fronto bičiuliai nuo 1954 rengė studijų savaites (Europos lietuvių studijų savaitės).
Vokietijos lietuviai buvo aktyvūs Baltijos šalių išeivių bendrose organizacijose: Baltų krikščionių studentų sąjungoje (leidžia metraštį Annaberger Annalen), Baltų draugijoje Vokietijoje, Baltų tyrimo institute (veikė 1949–72), Institutum Balticum (vokiečių kalba išleido Lietuvos Katalikų Bažnyčios kroniką).
Nuo 20 a. 6 dešimtmečio antros pusės Vokietijos lietuvių veiklos centras – Hüttenfelde (Lampertheimo dalis) įsikūrusi vadinamoji Romuva. Čia veikia Vasario 16 gimnazija, Lietuvių kultūros institutas, Vokietijos lietuvių bendruomenės ir Vokietijos lietuvių jaunimo sąjungos būstinės, Europos lietuvių kultūros centras (įkurtas 2007).
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990)
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę (1990) lietuviai vyksta į Vokietiją studijuoti, mokslininkai – stažuoti, specialistai – dirbti; daugiau ekonominių migrantų atvyko po 2011 05, kai Vokietija atvėrė darbo rinką Europos Sąjungos naujosioms narėms (vien 2011 gyventi į Vokietiją išvyko apie 3800 Lietuvos piliečių). Naujai atvykę lietuviai jungiasi į jau veikiančias, kuria naujas Vokietijos lietuvių bendruomenės (pirmininkas Alfredas Hermannas) apylinkes (2019 jų veikė 18), steigia lituanistines mokyklas (2019 jų veikė 11), leidžiamas bendruomenės žurnalas Informacijos (nuo 1951, nuo 2017 – ir skaitmeniniu formatu).
Lietuvos Respublikos prezidentas G. Nausėda susitinka su Vokietijos lietuviais (2019 08, Berlynas)
Statistika
2002 Vokietijoje (oficialiais duomenimis) gyveno apie 10 000, 2011 – daugiau kaip 43 000 lietuvių.
L: V. Bartusevičius Vokietijos lietuviai 1950–1990 Vilnius 2021.
2271
Vokietijos konstitucinė santvarka
Vokietijos partijos ir profesinės sąjungos
Vokietijos ginkluotosios pajėgos