Vokietjos lietùvių bendrúomenė (Litauische Gemeinschaft in Deutschland), Vokietijos lietuvių svarbiausia organizacija. Pasaulio lietuvių bendruomenės narė. Būstinė įsikūrusi Hüttenfelde (Lampertheimo dalis). Prie Vokietijos lietuvių bendruomenės veikia Lietuvių kultūros institutas (įkurtas 1981). Bendruomenė leidžia žurnalą Vokietijos LB valdybos informacijos (nuo 1951; iki 2017 ketvirtinis, vėliau mėnesinis, iki 2020 04 išėjo 590 numerių, vyriausioji redaktorė nuo 2017 Evelina Kislych-Šochienė).
Bendruomenė siekia vienyti Vokietijoje gyvenančius lietuvius, puoselėti lietuvių kalbą ir tradicijas, skatinti lietuvių ir vokiečių kultūrinį bendradarbiavimą, skleisti žinias apie Lietuvą ir jos kultūrą, atstovauti lietuvių kultūiniams, teisiniams ir socialiniams reikalams viešose ir privačiose įstaigose.
Vokietijos lietuvių bendruomenė organizuoja lituanistinį švietimą, lietuvių meninę ir visuomeninę veiklą, rengia tautinių ir religinių švenčių minėjimus. Bendruomenės nariais gali tapti visi Vokietijoje gyvenantys lietuviai ir iš Lietuvos kilę asmenys. Visi nariai kas 3 metus renka 15 asmenų tarybą, ši kasmet – 3–5 asmenų valdybą. Bendruomenė turi Garbės teismą, Kontrolės ir Tarybos rinkimų komisijas.
1946 Hanau DP stovykloje įkurta Lietuvių tremtinių bendruomenė, 1950 pertvarkyta pagal Pasaulio lietuvių bendruomenės nuostatas, tapo Vokietijos lietuvių bendruomene. Jos valdybos iniciatyva 1950 Diepholze (Žemutinė Saksonija) įkurta Vasario 16 gimnazija; Vokietijos lietuvių bendruomenė rūpinasi jos išlaikymu (turi atstovus gimnazijos kuratorijoje ir rėmimo fonde). Bendruomenės jaunimo sekcija 1974 tapo Vokietijos lietuvių jaunimo sąjunga.
1962 turėjo 59, 1968 – 31, 1981 – 32, 1992 – 28, 2000 – 16, 2009 – 20, 2019 – 18 apylinkių; 1962 jose veikė 9, 1971 – 4, 1981 – 1 (Miunchene), 2008 – 12, 2019 – 11 lituanistinių mokyklų.
1965 bendruomenė turėjo 1071, 1968 – 753, 1974 – 907, 1981 – apie 1000, 2000 – 1540, 2019 –apie 2000 narių.
Valdybos pirmininkai: Jurgis Balčiūnas, P. Zundė (1952–56), Juozas Bataitis (1956–57), E. Simonaitis (1957–58), K. Drunga (1958–59), Liubomiras Prosinskis (1959–60), kunigas Bronius Liubinas (1960–62 ir 1973–74), Izidorius Rugienius (196263), kunigas J. Aviža (1963–65), Jonas Valiūnas (1965–73 ir 1981–82), J. Lukošius (1974–75), Jurgis Barasas (1975–77), Juozas Sabas (1977–79 ir 1983–90), A. Šmitas (1979–1981), V. J. Damijonaitis (1982–83), A. Lipšys (1990–98), Antanas Šiugždinis (1998–2016), Marija Dambriūnaitė-Šmitienė (2016–17), Alfredas Hermannas (nuo 2017).
L: V. Bartusevičius Vokietijos lietuviai 1950–1990 Vilnius 2021.
2271