Vokietjos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Vokietija – ekonomiškai stipriausia Europos valstybė, viena stipriausių pasaulyje. 2012 jos BVP sudarė 3,38 trilijono Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) dolerių (ketvirtoji vieta pasaulyje, 2013; pagal perkamosios galios paritetą – 3,17 trilijono JAV dolerių, 2012), BVP dalis vienam gyventojui – 38 700 JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą, 2012). Tiesioginės užsienio investicijos į Vokietijos ūkį 2012 sudarė 1,3 trilijono JAV Valstijų dolerių, infliacija Vokietijoje siekė 2,1 %, užsienio skola – 5,72 trilijono JAV dolerių.
2023, Pasaulio banko duomenimis, Vokietijos BVP sudarė 4456,081 mlrd. JAV dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 5857,856 mlrd. JAV dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 52 746 JAV dolerius (pagal perkamosios galios paritetą – 69 338 JAV doleriai), infliacija – 5,95 %, nedarbas – 3,5 %.
https://s.vle.lt/diagramos/363.html
Pramonė
Tagebau Garzweiler rusvųjų anglių kasykla (Šiaurės Reino-Vestfalijos žemė)
Kasyba sukuria apie 3 % Vokietijos BVP. Svarbiausios Vokietijos naudingosios iškasenos – rusvosios ir akmens anglys. Daugiausia iškasama rusvųjų anglių. Didžiausi jų telkiniai yra Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemėje (Reino rusvųjų anglių baseinas) ir Vokietijos rytinėje dalyje – Saksonijos ir Saksonijos‑Anhalto žemėse. Akmens anglys kasamos viename didžiausių Europoje Ruhro anglių baseine (Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemė) ir Saro‑Lotaringijos anglių baseine (Vokietijai priklauso jo dalis Saro krašto pietuose). Susivienijus Vokietijai (1990) anglių kasybos pramonė patyrė didelių struktūrinių pokyčių: buvo sustabdyta rusvųjų anglių kasyba atviruoju būdu, dėl baigiamų išeksploatuoti akmens anglių klodų daugelis nerentabilių kasyklų uždarytos, jų teritorijos rekultivuojamos.
Naftos gaunama Žemutinėje Saksonijoje (Hannoverio apylinkėse ir netoli Nyderlandų sienos), gamtinių dujų – Žemutinėje Saksonijoje, Bavarijoje (į rytus nuo Miuncheno), Hesene. Schwarzwaldo kalnų masyve ir Rūdiniuose kalnuose yra urano rūdos telkinių (nuo 1980 rūda nebekasama, branduolinių elektrinių žaliava importuojama). Harzo prieškalnėse ir Rūdiniuose kalnuose yra švino ir cinko rūdų. Saksonijos‑Anhalto žemėje (Hallės, Magdeburgo apylinkėse), Žemutinėje Saksonijoje (Hannoverio apylinkėse) kasamas kalio karbonatas (potašas). Akmens druskos telkinių yra Badeno‑Viurtembergo, Bavarijos, Šiaurės Reino‑Vestfalijos, Šlėzvigo‑Holšteino žemėse. Daugelyje Vokietijos vietų yra statybinių medžiagų žaliavų – statybinio akmens, smėlio, žvyro telkinių. Kai kurios išeksploatuotų Vokietijos naudingųjų iškasenų kasyklos įtrauktos į Pasaulio paveldo sąrašą: 1992 – buvusios Rammelsbergo sidabro, švino, vario kasyklos Harzo kalnuose (kartu su Goslaro miesto istoriniu centru ir Aukštutinio Harzo aprūpinimo vandeniu sistema), 2001 – Esseno Zollverein anglių kasyklos ir koksavimo įmonės pramoninis kompleksas Ruhro pramoniniame regione.
buvusi Rammelsbergo metalo rūdų kasykla (veikė apie 1000 metų, uždaryta 1988, 1992 įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą)
rusvąja anglimi kūrenama Neuratho elektrinė netoli Grevenbroicho
2023 pagaminta 508,1 mlrd. kWh elektros energijos. Rusvosiomis anglimis kūrenamos elektrinės pagamino 17,7 %, kūrenamos akmens anglimis – 8,3 %, kūrenamos gamtinėmis dujomis – 10,5 %, kūrenamos biomase – 9,7 %, kūrenamos nafta – 0,7 %, vėjo jėgainės – 32 %, saulės elektrinės – 12,2 %, hidroelektrinės – 4,5 %, branduolinės elektrinės – 1,5 %, kitos – 2,9 % elektros energijos. 2023 visų šalies elektrinių bendra instaliuotoji galia – 261,086 mln. kW. Didžiausia Vokietijos energetikos bendrovė – E.ON (įkurta 2000; būstinė Düsseldorfe).
2011 Vokietijos vyriausybė paskelbė nutarimą iki 2022 uždaryti visas branduolines elektrines. 2013 dar veikė 9, iš jų didžiausios – Brokdorfo (Šlėzvigo‑Holšteino žemėje, Elbės estuarijos dešiniajame krante), Isaro‑2 (Bavarijoje, prie Isaro upės), Philippsburgo‑2 (Badeno‑Viurtembergo žemėje, prie Reino), Grohndės (Žemutinėje Saksonijoje, prie Weserio), 2023 04 15 buvo sustabdyti paskutiniai 3 branduoliniai reaktoriai (Isaro‑2, Emslando ir Neckarwestheimo branduolinių elektrinių).
Vokietijos apdirbamoji pramonė sukuria apie 21 % BVP. Juodosios metalurgijos įmonių yra Vokietijos vakarinėje dalyje, Ruhro pramoninio regiono miestuose Duisburge (jame pagaminama apie pusė Vokietijos ketaus ir apie trečdalis žaliavinio plieno produkcijos), Dortmunde, t. p. Saro krašte (Saarbrückene), Brandenburgo žemėje (Eisenhüttenstadte). Dėl ūkio restruktūrizacijos po 1990 kai kurios įmonės uždarytos, buvusi Völklingeno juodosios metalurgijos įmonė Saro krašte paversta muziejumi (1994 įtraukta į Pasaulio paveldo sąrašą). Spalvotosios metalurgijos įmonių yra Hamburge, Saksonijos, Saksonijos‑Anhalto, Šiaurės Reino‑Vestfalijos, Badeno‑Viurtembergo žemėse.
Viena svarbiausių apdirbamosios pramonės šakų – mašinų ir transporto priemonių (daugiausia automobilių) gamyba. Didžiausios automobilių gamybos bendrovės: Volkswagen AG (įmonės Wolfsburge, Hannoveryje, Kasselyje, Emdene, Dresdene, Chemnitze, Zwickau), Opel AG (Bochume, Rüsselsheime, Eisenache), Ford‑Werke GmbH (Kölne), Daimler AG (Stuttgarte, Sindelfingene, Gaggenau, Mannheime), Audi AG (Ingolstadte, Heilbronne, Neckarsulme), BMW (Miunchene, Leipcige, Dingolfinge, Heilbronne), Porsche SE (Stuttgarte, Leipcige). Apie 60 % pagamintų automobilių eksportuojama. Lokomotyvai gaminami Berlyne, Miunchene, Kasselyje, Hennigsdorfe, Essene, geležinkelio vagonai – Kölne, Berlyne, Düsseldorfe, Duisburge, Werdau, Görlitze, dviračiai – Berlyne, Chemnitze.
BMW automobilių gamybos bendrovės pramoninis kompleksas Miunchene
Didžiausios jūrų laivų statyklos yra Hamburge, Bremerhavene, Kylyje, Rostocke, upių laivų – Duisburge, Dortmunde. Gaminami lėktuvai (Daimler‑Benz Aerospace AG, Deutsche Airbus GmbH įmonės), traktoriai ir kitos žemės ūkio mašinos, staklės, poligrafijos ir kitų pramonės šakų mašinos, medicinos instrumentai ir prietaisai.
Elektrotechnikos ir elektronikos pramonė daugiausia sutelkta didžiuosiuose miestuose (elektronikos pramonė t. p. plėtojama technologijų parkuose Vokietijos rytinėje dalyje ir Ruhro pramoniniame regione Vokietijos vakaruose). Didžiausias Vokietijos elektrotechnikos ir elektronikos koncernas – Siemens AG (būstinės Berlyne ir Miunchene). Bendrovė Grundig Intermedia GmbH (būstinė Niurnberge) gamina televizorius, garso techniką, elektrinius namų ūkio reikmenis ir kita, Grundig Business Systems GmbH (įmonės Bayreuthe, Niurnberge) – analoginius ir skaitmeninius diktofonus, jų programinę įrangą. Automobilių elektroninę ir kitą įrangą, darbo įrankius, buitinę techniką gamina Bosch GmbH koncerno (būstinė Stuttgarte) įmonės. Plėtojamos telekomunikacijų, aukštųjų technologijų (mikroelektronikos, biotechnologijų) pramonės šakos.
Vokietija – viena didžiausių naftos vartotojų pasaulyje; nafta daugiausia importuojama. Naftos perdirbimo įmonių yra Ruhro pramoniniame regione (naftotiekiai iš Wilhelmshaveno, Rotterdamo uostų), Ingolstadte (Bavarijoje; naftotiekiai iš Viduržemio jūros uostų – Marselio, Genujos, Triesto), Karlsruhėje (Badene‑Viurtemberge; naftotiekis jungia su Ingolstadtu), Hamburge (nafta įvežama per jo uostą), Schwedte (Brandenburgo žemėje, prie Draugystės naftotiekio).
Vokietijos chemijos pramonė daugiausia gamina plastikus, cheminį pluoštą, sintetinį kaučiuką, mineralines trąšas, dažus, lakus, klijus, augalų apsaugos priemones, farmacijos ir kosmetikos gaminius. Didžiausi chemijos pramonės centrai: Ludwigshafenas (BASF AG koncerno įmonės), Frankfurtas prie Maino (farmacijos bendrovė Sanofi‑Aventis Deutschland GmbH), Leverkusenas (farmacijos bendrovė Bayer AG, fototechnikos ir fotochemijos bendrovė Agfa‑Gevaert), Leuna (chemijos bendrovė Leuna‑Werke), Bitterfeldas‑Wolfenas (chemijos pramonės parkas Bitterfeld‑Wolfen GmbH).
Išplėtota statybinių medžiagų (cemento, gelžbetonio gaminių, plytų), keramikos, stiklo, tiksliųjų prietaisų, optikos (Carl Zeiss Jena GmbH, Jenoptik AG bendrovių įmonės Jenoje, Fielmann koncerno įmonė Rathenowe, kelios įmonės Wetzlare), plaušienos ir popieriaus, poligrafijos (viena didžiausių pasaulyje Bertelsmann AG bendrovė; būstinė Gütersloh mieste, Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemėje), medienos apdirbimo, avalynės, tekstilės, siuvimo (Boss, Jil Sander mados namai) pramonė, žaislų gamyba (Sonnebergo mieste, Tiuringijoje, nuo 16 amžiaus).
Maisto pramonės įmonių yra visoje Vokietijos teritorijoje. Vyrauja nedidelės ir vidutinio dydžio (mažiau kaip 250 darbuotojų) įmonės. Svarbiausios Vokietijos maisto pramonės šakos: mėsos ir jos produktų (įmonių daugiausia Bavarijoje, Žemutinėje Saksonijoje), pieno ir jo produktų (Bavarijoje, Šlėzvige‑Holšteine), malimo, duonos ir konditerijos gaminių, alkoholinių (alaus, vyno) ir nealkoholinių gėrimų, vaisių ir daržovių perdirbimo. Pagal alaus gamybą Vokietija užima vieną pirmųjų vietų pasaulyje (didžiausios alaus daryklos yra Dortmunde, Miunchene, Duisburge); garsūs vadinamieji Reino, Moselio vynai. Vokietijos pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 1–2 lentelėje.
1
5
Bioprodukcinis ūkis
Vokietijos žemės ūkis intensyvus, labai mechanizuotas, daug naudojama mineralinių trąšų. Žemės ūkio naudmenos užima 16,7 mln. hektarų (2023). Ariamoji žemė sudaro 70,5 % žemės ūkio naudmenų, pievos ir ganyklos – 28,3 %, daugiamečių augalų plantacijos (sodai, vynuogynai, medelynai ir kitos) – 1,2 %.
agrarinis Badeno‑Viurtembergo žemės kraštovaizdis
Vyrauja 55–60 ha dydžio ūkiai; daugėja ūkių iki 100 ha ir didesnių kaip 100 hektarų. Didesniąją dalį ariamosios žemės (59 %) užima javų pasėliai; daugiausia auginama kviečiai (jų pasėlių daugiausia Bavarijos, Tiuringijos, Meklenburgo‑Pomeranijos žemėse), rugiai (daugiausia Brandenburgo žemėje), miežiai, kvietrugiai, avižos, kukurūzai. Auginama pašariniai, aliejiniai (daugiausia žieminiai rapsai), pupiniai augalai. Bulvių pasėlių daugiausia Vokietijos šiaurės vakarų dalyje, Žemutinės Saksonijos žemėje (čia gaunama daugiau kaip 46 % viso Vokietijos bulvių derliaus). Cukriniai runkeliai auginami Žemutinės Saksonijos žemės pietryčių dalyje, Reino krašto‑Pfalco, Saksonijos, Saksonijos‑Anhalto, Tiuringijos žemėse; jų auginimą riboja Europos Sąjungos kvotos.
Svarbiausios daržovės: smidrai, morkos, svogūnai, gūžiniai ir kiti kopūstai, pomidorai, agurkai, įvairios salotos. Daugiausia daržovių auginama Šiaurės Reino‑Vestfalijos, Žemutinės Saksonijos, Bavarijos, Reino krašto‑Pfalco ir Badeno‑Viurtembergo žemėse. Šiltnamių daržininkystė labiausiai išplėtota Badeno‑Viurtembergo žemėje. Iš vaismedžių Vokietijoje daugiausia auginamos obelys (apie 32 000 ha), kriaušės, vyšnios, trešnės, slyvos. Sodų daugiausia Elbės slėnyje, prie Bodeno ežero, Reino slėnyje Mainzo apylinkėse.
Nedideliuose ūkiuose (iki 10 ha) auginami vynmedžiai. Vynuogynų daugiausia Reino ir Moselio upių slėniuose (Reino krašto‑Pfalco žemėje), Elbės slėnyje Dresdeno apylinkėse (Saksonijoje); Reino slėnio ruožas tarp Bingeno ir Koblenzo su vynuogynais, pilimis ir istoriniais miestais įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą (2002). Braškės (daugiau kaip 15 000 ha) daugiausia auginamos Žemutinės Saksonijos, Badeno‑Viurtembergo, Šiaurės Reino‑Vestfalijos ir Bavarijos žemėse. Vokietija – viena svarbiausių pasaulyje apynių augintojų; didžiausios apynių plantacijos – Bavarijoje, į šiaurę nuo Miuncheno (yra apie 4000 apynių auginimo ūkių, jie užima apie 22 500 hektarų). Vokietijos augalininkystės svarbiausios produkcijos rodikliai – 3 lentelėje.
vynuogynai Reino slėnyje
2
galvijų banda (Tiuringija)
Vokietijos gyvulininkystės svarbiausios šakos – galvijų ir kiaulių auginimas. Galvijai daugiausia veisiami Bavarijoje, Žemutinėje Saksonijoje (jose yra daugiau kaip 46 % visų Vokietijos galvijų), Šiaurės Reino‑Vestfalijos, Šlėzvigo‑Holšteino žemėse. Apie 25 % žemės ūkio produkcijos vertės tenka pieno produktams; svarbiausia Vokietijoje veisiamų pieninių galvijų veislė – holšteinai. Kiaulininkystės ūkių daugiausia Žemutinės Saksonijos, Bavarijos, Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemėse. Avių, arklių, ožkų auginimo ekonominė reikšmė palyginti menkesnė. Paukštininkystė; ji daugiausia sutelkta Žemutinėje Saksonijoje. Iš naminių paukščių Vokietijoje daugiausia auginama vištos (kiaušiniams ir mėsai), antys, žąsys, kalakutai (beveik vien tik mėsai); paukštiena sudaro daugiau kaip 15 % visos Vokietijos mėsos produkcijos.
Vokietijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 4 lentelėje, gyvulininkystės ir paukštininkystės produkcijos rodikliai – 5 lentelėje.
3
4
Žvejyba; daugiausia žvejojama Atlanto vandenyno šiaurėje, t. p. priekrantiniuose ir vidaus vandenyse. 2023 sugauta 147 222 t žuvų (daugiausia merlangų – 37 940 t, atlantinių silkių – 35 198 t, skumbrių – 34 970 t, kilkių – 15 438 t, krabų – 5849 t, menkių – 5393 t, otų – 4482 t, tobų – 4078 t) ir kitų jūrinių gyvūnų (krevečių, moliuskų). Svarbiausi žvejybos uostai – Cuxhavenas, Bremerhavenas, Rostockas. Žuvivaisos ūkiuose 2021 išauginta apie 18 300 t žuvų. Miškininkystė ir miškų ūkis; miškai užima daugiau kaip 30 % Vokietijos teritorijos (apie 50 % miškų – valstybiniai). Vokietijos medienos ištekliai – vieni didžiausių Europoje (apie 3,4 mlrd. m3). Ruošiama apvalioji ir pjautinė mediena, daugiausia eglių, pušų, bukų, ąžuolų. Apie 30 % pjautinės medienos produkcijos eksportuojama.
Bavarijos kraštovaizdis Alpių prieškalnėse
Turizmas
Frankfurtas prie Maino
2023 Vokietiją aplankė 39 mln. užsienio turistų, daugiausia jų buvo iš Nyderlandų, Šveicarijos, JAV, Jungtinės Karalystės, Austrijos, Lenkijos). Svarbiausi Vokietijos turistiniai regionai – Bavarijos Alpės (žiemos sporto centrai), Vidurio Vokietijos kalnai, Baltijos ir Šiaurės jūrų pakrantės.
Iš miestų vieni lankomiausių – Berlynas (miesto simbolis – Brandenburgo vartai, centrinis Tiergarteno parkas, rūmai ir parkai Zehlendorfo rajone, Berlyno valstybiniai muziejai ir kita), Potsdamas (Sanssouci rūmų ir parkų ansamblis), Dresdenas (architektūrinis ansamblis Zwinger, Dresdeno paveikslų galerija), Erfurtas, Weimaras, Hamburgas, Miunchenas, Kölnas, Frankfurtas prie Maino. Bavarijos pietuose vienas lankomiausių objektų – Neuschwansteino pilis (19 amžius). Bavarijos, Badeno‑Viurtembergo, Heseno, Reino krašto‑Pfalco, Šiaurės Reino‑Vestfalijos, Saksonijos, Žemutinės Saksonijos žemėse yra balneologijos kurortų, iš jų vieni žymiausių – Wiesbadenas, Baden‑Badenas.
Berlynas
Rothenburg ob der Tauber
Vokietijoje daug pramogų parkų (didžiausias – Europa‑Park Badeno‑Viurtembergo žemėje), keli šimtai zoologijos sodų (iš jų didžiausi – Berlyne, Hamburge, Miunchene). Vokietijos ir Lenkijos pasienyje sukurta tarptautinė Oderio–Neisės dviračių turizmo trasa (apie 630 km), Ruhro pramoniniame regione – vadinamasis Pramonės paveldo kelias (Europos pramonės paveldo kelio dalis).
Transportas
Liubeko geležinkelio stotis
Vokietijos kelių tinklas vienas tankiausių pasaulyje. Geležinkelių yra 33 399 km, iš jų elektrifikuotų – 20 540 km (2022). Daugiausia geležinkelių Bavarijoje (6235 km), Šiaurės Reino‑Vestfalijos žemėje (5423 km), Žemutinėje Saksonijoje (4102 km), Badene‑Viurtemberge (4098 kilometrai). Vokietijos geležinkelius daugiausia kontroliuoja koncernas Deutsche Bahn AG (įkurtas 1994; būstinė Berlyne). Daugelį Vokietijos miestų jungia greitaeigės InterCityExpress (ICE) geležinkelių linijos (pirmoji pradėjo veikti 1991); svarbiausios ICE linijos: Kölnas–Frankfurtas prie Maino, Niurnbergas–Miunchenas (traukinių greitis jose 300 km per valandą), Hannoveris–Berlynas, Hannoveris–Würzburgas, Mannheimas–Stuttgartas (250–280 km per valandą). Plečiamas tarptautinis greitaeigių geležinkelių linijų tinklas – iš Vokietijos greitaeigiai traukiniai važiuoja į Austrijos, Belgijos, Danijos, Nyderlandų, Prancūzijos, Šveicarijos miestus.
Automobilių kelių 650 000 km (2023), iš jų 13 155 km – automobilių magistralės (daugiausia jų Vokietijos vakarinėje dalyje – Reino‑Ruhro, Reino‑Maino aglomeracijose). 2023 buvo 60,1 mln. kelių transporto priemonių.
Hamburgo uostas
Kylio kanalas
Yra 35 uostai; didžiausi jūrų uostai: Šiaurės jūros – Hamburgas (prie Elbės estuarijos; vienas didžiausių konteinerių perkrovos uostų Europoje), Bremenas (prie Weserio estuarijos; priešuostis – Bremerhavenas), Wilhelmshavenas (naftos importo uostas), Baltijos jūros – Rostockas (prie Warnowo estuarijos; priešuostis – Warnemünde), Liubekas (prie Travės žemupio; priešuostis – Travemünde), Kylis (prie Kylio fjordo). 2023 Vokietijos prekybinį jūrų laivyną sudarė 595 laivai, iš jų 69 konteinervežiai, 32 tanklaiviai. Vidaus vandenų kelių (laivybinių upių ir kanalų) ilgis 7300 kilometrų (2023). Daugiausia upių uostų yra prie Reino: Karlsruhe, Ludwigshafenas, Mainzas, Koblenzas, Kölnas, Düsseldorfas, Neussas, Duisburgas. Didžiausi upių uostai prie Elbės – Hamburgas, Magdeburgas, prie Weserio – Bremenas, prie Dunojaus – Regensburgas.
Vokietijoje yra 838 oro uostai (2024). Didžiausi tarptautiniai oro uostai: Frankfurto prie Maino (dar vadinamas Reino‑Maino), Miuncheno, Düsseldorfo, Berlyno Tegelio, Hamburgo, Stuttgarto, Kölno‑Bonos, Berlyno Schönefeldo, Hannoverio. Šalyje įregistruota 20 oro transporto bendrovių, didžiausios – Lufthansa ir Air Berlin. Yra 388 sraigtasparnių oro uostai (2024).
Naftotiekių 2826 km, naftos produktotiekių 4479 km, dujotiekių 26 985 km (2013).
Bankai
Vokietijos centrinis bankas – Vokietijos federalinis bankas. 2023 veikė 1403 bankai, iš jų – 354 valstybiniai taupomieji, 240 universaliųjų komercinių, 130 regioninių, 6 valstybiniai žemės, 694 kooperatiniai bankai, 107 užsienio bankų skyriai. Didžiausi bankai: Deutsche Bank (įkurtas 1870; didžiausias pasaulyje), Commerzbank (įkurtas 1870), KfW (įkurtas 1948), DZ Bank (įkurtas 2001 susijungus keliems bankams; visų būstinės Frankfurte prie Maino), Unicredit Bank AG (įkurtas 1998 susijungus keliems bankams, būstinė Miunchene).
Vokietijos piniginis vienetas – euras, lygus 100 centų, įvestas 2002 vietoj Vokietijos markės.
Vertybinių popierių biržos: Vokietijos birža (Deutsche Börse AG, įkurta 1993; viena didžiausių pasaulyje), Frankfurto (įkurta 1585, abi Frankfurte prie Maino), regioninės – Stuttgarto (įkurta 1860), Miuncheno (įkurta 1869), Düsseldorfo (įkurta 1874), BÖAG Börsen AG (įkurta 1999 susijungus Hamburgo, įkurtai 1558, ir Hannoverio, įkurtai 1785, vertybinių popierių biržoms), Berlyno‑Bremeno (įkurta 2003 susijungus Bremeno, įkurtai 1682, ir Berlyno, įkurtai 1685, vertybinių popierių biržoms), t. p. būsimųjų sandorių birža Eurex (įkurta 1998, būstinė Eschborne, šalia Frankfurto prie Maino). Hamburgo birža (įkurta 1558) apima vertybinių popierių, grūdų, kavos, draudimo biržas. Dar veikia Bremeno medvilnės (įkurta 1872), Frankfurto grūdų ir produktų (įkurta 1862), Europos energijos (įkurta 2002, būstinė Leipcige) biržos.
Vokietijos biržoje (Deutsche Börse AG, Frankfurtas prie Maino)
Užsienio prekyba
Užsienio prekybos balansas teigiamas.
2012 eksportuota prekių už 1,46 trilijono JAV dolerių, importuota – už 1,22 trilijono JAV dolerių. Eksportuota daugiausia automobiliai ir jų dalys, kitos transporto priemonės, pramoninės mašinos ir įrenginiai, chemijos pramonės produkcija (vaistai, sintetinis kaučiukas, plastikai), elektronikos, elektrotechnikos pramonės gaminiai, metalai, maisto produktai, tekstilė. Importuota daugiausia mašinos, kompiuterinė įranga, transporto priemonės, elektrotechnikos gaminiai, nafta, gamtinės dujos, degalai, tepalai, žemės ūkio produkcija.
Vokietijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2023)
2023 eksportuota prekių už 1,904 trilijono JAV dolerių (daugiausia į JAV, Prancūziją, Nyderlandus, Kiniją, Lenkiją), importuota – už 1,78 trilijono JAV dolerių (daugiausia iš Kinijos, Nyderlandų, JAV, Lenkijos, Italijos). Eksportuota daugiausia automobiliai, vaistai, transporto priemonių detalės, vakcinos, plastiko gaminiai, importuota daugiausia gamtinės dujos, automobiliai, drabužiai, transporto priemonių detalės, nafta.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
Lietuva 2013 eksportavo į Vokietiją prekių už 6,06 mlrd. litų, importavo iš Vokietijos už 9,46 mlrd. litų. Vokietijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2012 sudarė 4,1 mlrd. litų.
2019 prekybos apyvarta tarp Vokietijos ir Lietuvos sudarė 5,93 mlrd. eurų. Lietuva į Vokietiją eksportavo prekių už 2,23 mlrd. eurų (daugiausia baldus, patalynę, antžeminio transporto priemones), importavo iš Vokietijos už 3,7 mlrd. eurų (daugiausia antžeminio transporto priemones, mašinas ir mechaninius įrenginius). Vokietijos tiesioginės investicijos į Lietuvos ūkį 2019 sudarė 1,31 mlrd., Lietuvos į Vokietijos ūkį – 47 mln. eurų.
2023 Lietuva į Vokietiją eksportavo prekių už 3,095 mlrd. eurų (daugiausia elektros mašinų, jų įrangos ir įvairios aparatūros, baldų, transporto priemonių ir jų detalių, plastiko ir jo dirbinių, medienos ir medienos dirbinių), importavo iš Vokietijos prekių už 6,158 mlrd. eurų (daugiausia transporto priemonių, mašinų ir įrenginių, elektros mašinų ir įrangos, įvairios aparatūros).
Vokietijos BVP struktūra (2017)
Vokietijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2017)
2271
-Vokietijos pramonė; -Vokietijos žemės ūkis; -turizmas Vokietijoje; -Vokietijos transportas; -Vokietijos bankai; -Vokietijos užsienio prekyba; -Vokietijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Vokietijos konstitucinė santvarka
Vokietijos partijos ir profesinės sąjungos
Vokietijos ginkluotosios pajėgos