Vokietjos žiniãsklaida.
Knygų leidyba
Pirmuoju spaudiniu laikoma J. Gutenbergo 1445 Mainze lotynų kalba išleista religinė Sibilės knyga. 1466 Štrasburge (dabar Strasbūras) pasirodė pirmoji knyga vokiečių kalba – J. Mentelino išspausdintas Biblijos vertimas. Tuo laikotarpiu spaustuvės buvo steigiamos ir šalies kituose miestuose, jose buvo spausdinami religinio ir pasaulietinio turinio leidiniai. 15 a. vokiečių kalba iš viso buvo išleista apie 600 knygų, Frankfurte prie Maino surengta pirmoji knygų mugė.
Berlyno televizijos bokštas (2013)
2019 šalyje išleista apie 80 000 pavadinimų knygų. Viena didžiausių knygų eksportuotojų pasaulyje – apie 1,45 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2023).
Svarbiausios leidyklos
Veikia leidyklos: Kösel-Verlag (įkurta 1593), Verlag C. H. Beck (įkurta 1763), Deutsche Verlags-Anstalt (DVA, įkurta 1831), Bruckmann (įkurta 1858), Deutscher Taschenbuch Verlag (DTV, įkurta 1861 Miunchene), Droemer Knaur (įkurta 1902 Miunchene), Piper Verlag (įkurta 1904 Miunchene), J. B. Metzler Verlag (įkurta 1682 Stuttgarte, mokslo, enciklopedijų), Heyne Verlag (įkurta 1934 Dresdene), Hoffmann und Campe (įkurta 1781 Hamburge), Rowohlt (įkurta 1908 Hamburge), Carlsen Verlag (įkurta 1953 Hamburge, vaikų literatūros), Verlag Herder (įkurta 1798 Freiburge), J. P. Bachem Verlag (įkurta 1818 Kölne), Kiepenheuer & Witsch (įkurta 1948 Kölne), Taschen (įkurta 1980 Kölne), Langenscheidt (įkurta 1856 Berlyne, žodynų), Ullstein Bucherlage (įkurta 1877 Berlyne), Aufbau Verlag (įkurta 1945 Berlyne), Suhrkamp (įkurta 1950 Berlyne), Eichborn Verlag (įkurta 1980 Frankfurte prie Maino), Weissbook (įkurta 2007 Frankfurte prie Maino).
Periodinės spaudos pradžia
17 a. pradžioje pasirodė pirmieji laikraščiai – 1605 Štrasburge išėjo Relation, Wolfenbüttelyje – Avisa, Relation oder Zeitung. Leipcige 1650 pradėtas leisti pirmasis pasaulyje dienraštis Einkommende Zeitungen, nuo 1660 – Leipziger Zeitung. 1654 Frankfurte prie Maino pradėjo eiti pirmasis žurnalas Mercurius Jocosus. 18 a. pradėti leisti miestų ir regionų laikraščiai (nemažai jų eina iki šiol kaip dienraščiai). Nuo 1725 Bonoje buvo leidžiamas dienraštis General-Anzeiger, nuo 1743 Bremene – Bremer Nachrichten, nuo 1761 Saarbrückene – Saarbrücker Zeitung (2020 tiražas 112 000 egzempliorių), nuo 1848 Miunchene – Münchner Neueste Nachrichten (nuo 1945 – Süddeutsche Zeitung, 2020 tiražas 308 000 egzempliorių). 1932 ėjo 4700 laikraščių (tarp jų 3200 dienraščių) ir apie 10 000 kitų periodinių leidinių.
Periodinė spauda po II pasaulinio karo
Po II pasaulinio karo Vokietijos vakarinėje dalyje buvo atnaujinta daug anksčiau ėjusių laikraščių ir žurnalų leidyba, taip pat įsteigta nemažai ir naujų, daugiausia 1949 susikūrus Vokietijos Federacinei Respublikai. Vokietijos rytinėje dalyje buvo leidžiami beveik tik naujai įsteigti laikraščiai ir žurnalai. 1949 susikūrus Vokietijos Demokratinei Respublikai visus periodinius leidinius leido arba kontroliavo Vokietijos vieningoji socialistų partija ir jos organizacijos. 1989 Vokietijos Federacinėje Respublikoje ėjo 319 dienraščių ir 42 savaitraščiai, Vokietijos Demokratinėje Respublikoje – 39 dienraščiai ir 496 kiti periodiniai leidiniai (svarbiausi dienraščiai – Neues Deutschland, įkurtas 1946, 2019 tiražas 19 500, ir Junge Welt, įkurtas 1947, 26 000 egzempliorių, abu Rytų Berlyne).
Po 1990 dauguma buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos leidinių tapo nepriklausomi. 2001 Vokietijoje buvo leidžiama 389 dienraščiai, 25 savaitraščiai, 852 universalūs žurnalai, 1090 specialių periodinių leidinių. 2018 ėjo 329 dienraščiai, 21 savaitraštis, 730 universalių žurnalų, 1068 specialūs periodiniai leidiniai.
Kiti svarbesni dienraščiai
Eina dienraščiai Kölner Stadt-Anzeiger (nuo 1876 Kölne, 2020 tiražas 229 000 egzempliorių), BZ (nuo 1877, 2020 tiražas 82 500 egzempliorių), Berliner Zeitung (nuo 1945, 2019 tiražas 83 700 egzempliorių), Der Tagesspiegel (nuo 1945, 2020 tiražas 106 000 egzempliorių), Die Welt (nuo 1946, 2020 tiražas 68 000 egzempliorių; visi Berlyne), Main-Post (nuo 1883 Würzburge, 2020 tiražas 112 000 egzempliorių), Volksstimme (nuo 1890 Magdeburge, 2020 tiražas 148 000 egzempliorių), Leipziger Volkszeitung (nuo 1894 Leipcige, 2020 tiražas 145 000 egzempliorių), Augsburger Allgemeine (nuo 1945 Augsburge, 2020 tiražas 290 000 egzempliorių), Nürnberger Nachrichten (nuo 1945 Niurnberge, 2020 tiražas 226 000 egzempliorių), Münchner Merkur (nuo 1946 Miunchene, 2020 tiražas 170 000 egzempliorių), Rheinische Post (nuo 1946 Düsseldorfe, 2020 tiražas 269 000 egzempliorių), Sächsische Zeitung (nuo 1946 Dresdene, 2020 tiražas 191 000 egzempliorių), Thüringer Allgemeine (nuo 1946 Erfurte, 2020 tiražas 131 000 egzempliorių), Hamburger Abendblatt (nuo 1948, 2020 tiražas 151 000 egzempliorių), Bild (nuo 1952, 1,24 mln. egzempliorių; abu Hamburge), Rhein-Zeitung (nuo 1948 Koblenze, 2020 tiražas 160 600 egzempliorių), Westdeutsche Allgemeine Zeitung (nuo 1948 Essene, 2019 tiražas 276 000 egzempliorių), Frankfurter Allgemeine Zeitung (nuo 1949 Frankfurte prie Maino, 2020 tiražas 183 000 egzempliorių), Hannoversche Allgemeine Zeitung (nuo 1949 Hannoveryje, 2020 tiražas 138 000 egzempliorių), Ostsee-Zeitung (nuo 1952 Rostocke, 2020 tiražas 111 000 egzempliorių), Freie Presse (nuo 1963 Chemnitze, 2020 tiražas 211 000 egzempliorių), Märkische Allgemeine (nuo 1990 Potsdame, 2020 tiražas 94 000 egzempliorių).
Svarbiausi savaitraščiai
Eina savaitraščiai Bravo (nuo 1946 Miunchene, jaunimui, 2020 tiražas 88 000 egzempliorių), Die Zeit (nuo 1946, politikos, ekonomikos ir kultūros, 2020 tiražas 522 000 egzempliorių), Welt am Sonntag (nuo 1948, universalus, 2017 tiražas 351 000 egzempliorių), Funk Uhr (nuo 1952, radijo ir televizijos, 2020 tiražas 309 000 egzempliorių), Bild am Sonntag (nuo 1956, universalus, 2020 tiražas 680 000 egzempliorių; visi Hamburge), Wirtschafts Woche (nuo 1985 Düsseldorfe, verslo, 2020 tiražas 100 000 egzempliorių).
Svarbiausi žurnalai
Leidžiami žurnalai Kirche und Leben (nuo 1945 Münsteryje, katalikų, 2020 tiražas 40 500 egzempliorių), Hörzu (nuo 1946, radijo ir televizijos, 2020 tiražas 870 000 egzempliorių), Der Spiegel (nuo 1947, universalus, 2020 tiražas 648 000 egzempliorių), Neue Post (nuo 1948, universalus, 2020 tiražas 406 000 egzempliorių;), Stern (nuo 1948, gausiai iliustruotas, 2020 tiražas 381 500 egzempliorių), Brigitte (nuo 1950, moterų, 2020 tiražas 311 500 egzempliorių), Capital (nuo 1962, verslo, 2020 tiražas 112 000 egzempliorių), Eltern (nuo 1966, šeimos, 2020 tiražas 186 000 egzempliorių), Bild der Frau (nuo 1983, 2020 tiražas 555 000 egzempliorių), Für Sie (nuo 1986, abu moterų, 2020 tiražas 193 000 egzempliorių), Sport Bild (nuo 1988, sporto, 2020 tiražas 179 500 egzempliorių), Computer Bild (nuo 1996, kompiuterių, 2020 tiražas 154 000 egzempliorių; visi Hamburge), TV14 (nuo 1999, 2020 tiražas 1,8 mln. egzempliorių), Bunte (nuo 1948, šeimos, 2020 tiražas 354 000 egzempliorių), Focus (nuo 1993, naujienų, 2020 tiražas 260 000 egzempliorių; abu Miunchene).
Radijas
Radijas veikia nuo 1920 metų. Veikia nacionalinio radijo stotys Deutsche Welle (DW, nuo 1953 Bonoje), Deutschlandradio (4 programos, nuo 1920 Berlyne), regioninės radijo ir televizijos stotys Radio Bremen (5 programos, nuo 1945), Hessischer Rundfunk (6 programos, nuo 1948 Frankfurte prie Maino), Bayerischer Rundfunk (10 programų, nuo 1950 Miunchene), Saarländischer Rundfunk (5 programos, nuo 1957), Mitteldeutscher Rundfunk (MDR, 8 programos, nuo 1992 Leipcige), Norddeutscher Rundfunk (NDR, 10 programų, nuo 1956 Hamburge), Südwestrundfunk (SWR, 6 programos, nuo 1998 Stuttgarte), Westdeutscher Rundfunk (WDR, 10 programų, nuo 1945 Kölne), Rundfunk Berlin-Brandenburg (RBB, 7 programos, nuo 2003). Privačios radijo stotys ERF (nuo 1961), RTL Hörfunk (nuo 1990), Klassik Radio (nuo 1990), Rock Antenne (nuo 1995), Radio Horeb (nuo 1996), Radio Teddy (nuo 2005), Radio Schlagerparadies (nuo 2005), Radio Bob (nuo 2008), Energy (nuo 2011), Radio B2 (nuo 2011), Absolut relax (nuo 2012) girdimos visoje šalyje.
Televizija
Televizija veikia nuo 1936 metų. Nacionalinė televizijos bendrovė ARD transliuoja kanalus Das Erste (nuo 1952 Miunchene), ZDF (3 programos, nuo 1961 Mainze), 3sat (nuo 1984), One (nuo 1997), KiKa (nuo 1997), phoenix (nuo 1997), Tagesschau24 (nuo 1997) ir kitus. Didžiausios privačios televizijos bendrovės RTL (12 programų) ir ProSiebenSat.1 (10 programų) įkurtos 1984, kanalas Comedy Central – 2007 metais. Yra privačių šalies bei regionų naujienų, religinių, sporto, verslo, muzikos, filmų kanalų.
Naujienų agentūros
Pirmąją spaudos agentūrą Wolffs Telegraphisches Bureau (WTB) 1849 Berlyne įsteigė B. Wolffas, veikė iki 1933 metų. 1934 ją pakeitė Deutsches Nachrichtenbüro (DNB; veikė iki 1945). 1946 Berlyne įkurta naujienų agentūra Allgemeiner Deutscher Nachrichtendienst (ADN) 1992 prisijungė prie telegramų tarnybos Deutscher Depeschendienst (DDP; veikė 1971–2010). Nuo 1949 Hamburge veikia šalies naujienų pagrindinė agentūra Deutsche Presse-Agentur (DPA). Regionuose veikia evangelikų, katalikų, nepriklausomos naujienų agentūros.
2617
Vokietijos konstitucinė santvarka
Vokietijos partijos ir profsąjungos
Vokietijos ginkluotosios pajėgos