„Volfas Engelman“, 1967–2011 „Ragutis“, Lietuvos alaus, kitų lengvųjų alkoholinių ir nealkoholinių gėrimų gamybos bendrovė. Būstinė Kaune.

Veikla

Trečioji pagal dydį alaus gamintoja (po bendrovių Švyturys‑Utenos alus ir Kalnapilio‑Tauro grupė), didžiausia sidro, giros, alkoholinių kokteilių gamintoja šalyje.

Gamina alų Volfas Engelman, Fortas, Horn Disel, 1410, alaus ir kitų alkoholinių gėrimų kokteilius, sidrą, girą, energinius ir gaiviuosius gėrimus. Pajamos 49,3 mln. eurų (2019), daugiau kaip 260 darbuotojų (2020).

Istorija

Isero Bero Volfo portretas (1925; Valstybinis Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejus)

1853 žydų pirklys Rafailas Volfas pastatė garinį alaus ir salyklo fabriką, kuriame pradėtas virti bavariškas Volfo alus. Vėliau verslą perėmė jo sūnus Iseras Beras Volfas (1842–1935). 1928 fabrikas susijungė su alaus darykla Engelman ir tapo akcine bendrove I. B. Volfas‑Engelman.

Iki Antrojo pasaulinio karo buvo didžiausia alaus darykla šalyje, aprūpinta moderniausia to meto įranga. Išvirdavo apie 3,5 mln. litrų alaus per metus, užėmė apie 40 % Lietuvos alaus rinkos, dalį produkcijos eksportavo į Lenkiją.

1940 buvo nacionalizuota ir tapo bendrove Raudonoji pašvaistė (1941–44 Kauno alaus darykla ir vaisvandenių bendrovė Perkūnas). 1959 su kitomis Kauno alaus daryklomis ir nealkoholinių gėrimų gamykla sujungta į Kauno alaus ir bealkoholių gėrimų kombinatą, 1967 jis pavadintas Ragučiu.

bendrovės I. B. Volfas‑Engelman paviljonas žemės ūkio ir pramonės Vytauto Didžiojo parodoje Kaune (1930 atvirukas; Kauno apskrities viešoji biblioteka)

1994 kombinatas privatizuotas ir tapo akcine bendrove. 1997 Ragutį įsigijo Čekijos alaus gamybos bendrovė Pilsner Urquell, 1999 – Suomijos alaus bendrovė Olvi (jai priklauso 99,57 % akcijų). 2011 susigrąžino istorinį pavadinimą Volfas Engelman.

-Fortas; -Horn Disel; -Raudonoji pašvaistė; alaus darykla

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką