volframatai

volframãtai, mineralų klasė; volframo rūgšties druskos. Žinoma keliolika mineralų, dauguma reti. Svarbiausi mineralai: volframitas, šelitas, molibdošelitas, hubneritas. Struktūrinį pagrindą sudaro izoliuoti tetraedrai [WO₄]^2-, rečiau – oktaedrų [WO₆]^2- grandinės; būdinga izomorfiniai pokyčiai iš [WO₄]^2- į [MoO₄]^2-. Pagrindiniai katijonai: Ca²⁺, Fe²⁺, Fe³⁺, Pb²⁺, Mn²⁺, Zn²⁺, Al³⁺. Būna nevandeningieji (šelitas, štolcitas) ir vandeningieji (feritungstitas, antuanitas) volframatai. Kristalai tetragoninės (šelitas) arba monoklininės (volframitas, sanmartinitas) singonijos, smulkūs; sudaro žemėtus arba žvynelinius agregatus. Spalva gelsva, oranžinė, žalsva, rausva, rusva, tamsiai ruda. Blizgesys deimanto arba riebus. Neskaidrūs. Tankis 5800–8000 kg/m³. Kietumas 3–6. Susidaro vykstant hidroterminiams procesams (volframitas, šelitas), kaip antriniai mineralai endogeninių volframo telkinių oksidacijos zonoje (feritungstitas, antuanitas). Volframatai randami hidroterminiuose telkiniuose, skarnose, rečiau pegmatituose, sąnašynuose. Volframatai – volframo rūdos mineralai. Volframatų telkinių yra Australijoje, Bolivijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Pietų Korėjoje, Rusijoje, Tailande.