volframo lydiniai

volfrãmo lydinia, lydiniai, kurių pagrindą sudaro volframas. Legiruojami molibdenu, reniu, variu, nikeliu, sidabru ir kitais elementais, oksidais, karbidais. Labai stiprūs, kieti, pasižymi aukšta lydymosi temperatūra, mažu šiluminio ilgėjimo koeficientu, dideliu tampros moduliu, trapūs kambario temperatūroje, neatsparūs ore didesnėje nei 600 °C temperatūroje (dėl volframo oksidacijos ir susidariusio lakaus oksido didesnėje nei ši temperatūra volframo lydinius galima naudoti tik neoksiduojančiose terpėse, vakuume arba padengus kaitrai atspariomis dangomis). Volframo lydiniai būna sudaryti iš 1 arba 2 ir daugiau fazių. Atskiras, dažniausiai smulkiadisperses, fazes lydinyje sudaro karbidai ir į volframo lydinius pridėti oksidai (jie padidina volframo lydinių kietumą ir stiprumą). Pridėjus ThO₂ padidėja ne tik stiprumas, bet ir elektronų emisija. Labai stiprus yra vienfazis volframo ir 15 % molibdeno lydinys, stiprūs ir tąsūs volframo lydiniai, kuriuose yra 25–27 % renio. Daugiafaziai volframo lydiniai yra labai stiprūs aukštoje temperatūroje, pvz., 12,7 % niobio, 0,14 % cirkonio 0,29 % vanadžio ir 0,19 % anglies lydinio tempiamasis stipris 420 MPa 2000 °C temperatūroje, tačiau šie volframo lydiniai mažai tąsūs. Didelį stiprumą, tąsumą, korozinį atsparumą ir gebą sugerti spinduliuotę turi daugiafaziai didelio tankio W‑Ni‑Fe lydiniai, pvz., 93 % volframo, 4,9 % nikelio ir 2,1 % geležies bei 95 % volframo, 4 % nikelio ir 1 % geležies. Mechaninės savybės dar pagerėja pridėjus kobalto. Kietųjų volframo lydinių pagrindą sudaro pasiskirsčiusi juose karbidinė fazė (WC, WC ir TiC arba WC, TiC ir TaC). Optimalus jos kiekis 0,3–0,6 mol%. Tokių volframo lydinių kietumas pagal Rockwellį 830–920 MPa. Kompaktiniai volframo lydiniai gaunami vakuuminio lydymo arba miltelių metalurgijos būdu, sudėtingos formos gaminiai – redukuojant WF₆, MoF₆ ir ReF₆ vandeniliu ir nusodinant išsiskiriantį metalą ant įkaitinto paviršiaus.

Volframo lydiniai skirstomi į penkias grupes. Pirmai grupei priskiriama aukštai temperatūrai (iki 2900 °C) atspari viela ir strypai, antrai grupei – plastiški lakštai ir folijos, trečiai – specialiųjų savybių volframo lydiniai, pvz., atsparūs elektros išlydžiui, ketvirtai – volframo lydiniai didelių matmenų gaminiams gaminti, penktai – volframo lydiniai, iš kurių gaminami elektriniai kontaktai. Volframo lydiniai dar naudojami branduolinės energetikos, aviacijos, naudingųjų iškasenų gavybos ir kitose srityse.