volframo rūda

volfrãmo rūdà, mineralų sankaupos, iš kurių gaunamas volframas. Volframo rūdos svarbiausi mineralai – šelitas (80 % WO₃), volframitas (74–76 %). Volframo rūdos telkiniai būna endogeninės ir egzogeninės kilmės. Endogeniniai telkiniai susidaro vykstant postmagminiams, pneumatolitiniams arba hidroterminiams procesams. Volframo rūdos telkinių randama pegmatituose, skarnose (granitinių masyvų ir karbonatinių uolienų sąlyčio zonoje), greizenuose, hidroterminėse gyslose. Rūdiniai kūnai lęšių, gyslų, vamzdžių, štokverkų pavidalo. Egzogeniniai (sąnašynai) telkiniai dažniausiai susiformuoja pegmatitų dūlėjimo plutoje. Labiausiai paplitę kompleksiniai volframo rūdos telkiniai (juose dar gaunama alavo, molibdeno, berilio, vario, bismuto, rečiau – aukso, sidabro, cinko, skandžio, titano, arseno, sieros, tantalo). Skiriamos 3 rūdinės formacijos: alavo ir volframo, molibdeno ir volframo bei polimetalų ir volframo. Volframo rūda kasama šachtose ir karjeruose. Rūda sodrinama flotacijos, gravitacijos, cheminiu būdu, separuojant magnetiniu arba elektrostatiniu būdu. Volframo rūdos didžiausi telkiniai yra Australijoje, Bolivijoje, Ispanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Kazachijoje, Kinijoje, Peru, Pietų Korėjoje, Portugalijoje, Rusijoje, Tailande, Turkijoje.