Volgograd

Volgograd (Volgogrãdas), iki 1925 Caricyn (Carcynas), 1925–61 Stalingrad (Stalingrãdas), miestas Rusijos Federacijos europinės dalies pietuose, Volgos žemupio dešiniajame krante; srities centras. 1,01 mln. gyventojų (2020).

Upių uostas. Geležinkeliai į Maskvą, Krasnodarą, plentai į Maskvą, Astrachanę. Tarptautinis oro uostas. Mieste prasideda Volgos–Dono kanalas.

Juodoji ir spalvotoji metalurgija, metalo, medienos apdirbimo, naftos perdirbimo (naftotiekiai iš Saratovo, Astrachanės, naftos produktotiekis iš Ukrainos miesto Lysyčansko, naftotiekis į Novorossijską, dujotiekiai į Voronežą, Jaroslavlį), naftos chemijos, statybinių medžiagų, chemijos, avalynės, odos, maisto pramonė, mašinų (naftos pramonės, medicinos įrenginių, traktorių dalių, žemės ūkio mašinų, variklių), baldų gamyba, laivų statyba. Trys šiluminės elektrinės (Volgogrado, galia 72 MW; ŠE‑2, 300 MW; ŠE‑3, 296 MW). Technikos (įkurtas 1930), pedagoginis (1931), medicinos (1935), architektūros ir statybos (1951), Volgogrado (1980) universitetai, vadybos, meno ir kultūros institutai, Rusijos vidaus reikalų, žemės ūkio akademija ir kitos aukštosios mokyklos. Planetariumas.

Volgograd

Kraštotyros (įkurtas 1914), meno (1960), memorialinis istorijos (1996), muzikos instrumentų muziejai, istorijos, etnologijos ir architektūros muziejus-rezervatas (1989). Dramos (įkurtas 1918), muzikos (1932), lėlių (1936), jaunojo žiūrovo (1970), eksperimentinis (1989) teatrai. Filharmonija. Cirkas.

Architektūra

Miestas linijinio plano. Po II pasaulinio karo sugriautas miestas atstatytas pagal 1945 bendrąjį (buvusį generalinį) planą (architektas K. Alabianas ir kiti): sukurtas naujas miesto centras su aikštėmis, alėjomis, pastatyta naujų gyvenamųjų rajonų.

Ant Mamajaus kalvos – Stalingrado mūšio memorialinis ansamblis (1967, skulptorius J. Vučetičius, architektas J. Belopolskis).

2271

Istorija

Volgogrado pradžia – 1589 įkurta Caricyno tvirtovė.

17–18 a. pasienio gyvenvietė, turinti karinę įgulą (1720–76 įtvirtinimų ruožo tarp Volgos ir Dono vadavietė), prekybos druska, žuvimis centras. Daug kartų užimtas ar apsiaustas Krymo totorių, Pavolgio klajoklių, kazokų, sukilėlių. 1780–1928 apskrities centras. 1783 panaikinus Krymo chanatą ir Rusijai užėmus Kubanę prarado karinę reikšmę.

19 a. antroje pusėje geležinkeliais ir garlaiviais susietas su Rusijos centriniais rajonais, Kaukazu, Doneco anglių baseinu. Sparčiai plėtota medienos apdirbimo, naftos, metalurgijos pramonė. Per I pasaulinį karą Caricyne buvo karo pabėgėlių lietuvių, veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius.

Per Rusijos pilietinį karą 1919 06 Caricyną užėmė baltagvardiečiai, 1920 02 – Sovietų Rusijos kariuomenė. 20 a. 3–4 dešimtmetyje Stalingradas tapo vienu didžiausių SSRS pramonės centrų. 1942 07 17–1943 02 miesto prieigose vyko vienas svarbiausių II pasaulinio karo mūšių (Stalingrado mūšis). Per karą sugriautas; atstatytas. Nuo 1936 srities centras.

Volgograd