Vòlgos-Urãlo naftngasis rajònas yra Rusijoje (Baškirijos, Marijos, Totorijos, Udmurtijos respublikose, Permės krašte, Kirovo, Orenburgo, Samaros, Saratovo, Sverdlovsko, Uljanovsko, Volgogrado srityse). Plotas apie 700 000 kvadratinių kilometrų.
Apima Rytų Europos platformos rytinį pakraštį ir Prieuralės įlinkį. Skiriami 6 naftingieji kompleksai. Produktyvūs naftos ir dujų klodai susiformavo terigeninėse ir karbonatinėse devono, karbono ir permo sistemų uolienose 500–5000 m gylyje. Rasta daugiau kaip 900 naftos ir daugiau kaip 50 gamtinių dujų telkinių; didžiausi – Arlano, Korobkos, Kulešovo, Muchanovo, Novojelchovo, Orenburgo, Osinojės, Romaškino, Škapovo, Tuimazinsko. Daugiausia telkinių yra devono sistemos uolienose (smiltainiuose, klintyse, dolomituose) 1600–3000 m gylyje. Gręžinių gylis 1700–2700 m, kai kurių iki 4500 metrų. Naftos tankis 820–890 kg/m3, sieros kiekis 0,5–3 procentai. Naftos perdirbimo įmonės veikia Almetjevske, Išimbajuje, Neftekamske, Nižnekamske, Novokuibyševske, Permėje, Samaroje, Saratove, Syzranėje, Ufoje, Volgograde. Nafta Draugystės naftotiekiu tiekiama į daugelį Europos šalių (atšaka į Lietuvą veikė iki 2006). Pirmasis Volgos-Uralo naftingojo rajono naftos telkinys (Verchnečiusovskije Gorodki) rastas 1929.
Volgos-Uralo naftingojo rajono naftą išgavusio pirmojo gręžinio-Nr.702 (1932) memorialinis kompleksas Išimbajuje