Vòlisas ir Futūnà (pranc. Wallis et Futuna, angl. Wallis and Futuna), salų grupė Okeanijoje, Polinezijoje, Ramiojo vandenyno pietuose; Prancūzijos užjūrio teritorija. Volisą ir Futūną sudaro Voliso (Uvea ir 19 mažesnių salų) ir Horno (Futūnos, Alofi salos) salų grupės. Plotas 274 km2. 15 900 gyventojų (2013; daugiausia polineziečių). Centras – Mata‑Utu (Uvea saloje; 1400 gyventojų, 2013). Kiti didesni miestai (tūkst. gyventojų, 2013): Alele (1,2), Toloke (0,8), Aka’aka (0,8). Gyventojų vidutinis tankis 58,1 žm./km2. Oficiali kalba – prancūzų. Didžiausios salos: Uvea (77,5 km2), Futūna (45 km2), Alofi (19,5 km2).
Salos vulkaninės ir koralinės kilmės. Didžiausias aukštis 524 m (Puke’o kalnas; Futūnos sala). Klimatas tropinis jūrinis. Karščiausio mėnesio (vasario) vidutinė temperatūra 30 ºC, vėsiausio (liepos) – 24 ºC. Per metus vidutiniškai iškrinta 2500–3000 mm kritulių (oro drėgnis apie 80 %); liūčių sezonas lapkritį–balandį. Futūnos saloje yra upių, Uvea saloje – nedidelių ežerų; didžiausias – Kikilos ežeras (plotas 0,18 km2). Yra mineralinių versmių, pelkių.
ŪKIS. Voliso ir Futūnos ūkio svarbiausia šaka – bioprodukcinis ūkis. Auginama kokosai, duonmedžiai, bananai, ananasai, daržovės. Veisiama kiaulės, naminiai paukščiai. Renkami perlai. Žvejyba. Maisto pramonė, tradiciniai amatai. Leavos (Futūnos saloje), Mata‑Utu, Halalo (Voliso saloje) prekybos ir keleivių uostai. Prekiaujama daugiausia su Naująja Kaledonija. Išvežama suvenyrai, įvežama kuras, mašinos ir įrenginiai, maisto produktai, drabužiai. Mata‑Utu tarptautinis oro uostas. Bankų sistema priklauso Prancūzijos banko reguliavimo sričiai. 2014 veikė 1 komercinis bankas – Voliso ir Futūnos bankas (įkurtas 1991, būstinė Mata‑Utu). Voliso ir Futūnos piniginis vienetas – Prancūzijos Ramiojo vandenyno frankas, lygus 100 santimų, įvestas 1945.
TEISINĖ PADĖTIS. Pagal 1958 Prancūzijos konstituciją (pataisos 2003), Volisas ir Futūna – Prancūzijos užjūrio bendruomenė. Voliso ir Futūnos vadovas – Prancūzijos prezidentas; atstovauja Prancūzijos vidaus reikalų ministro teikimu jo skiriamas Aukščiausiasis administratorius. Įstatymus leidžia vienerių rūmų parlamentas – Teritorinis Susirinkimas (Assemblée Teritoriale), kurį sudaro 20 narių, renkamų visuotiniais tiesioginiais rinkimais 5 metams. Vykdomosios valdžios funkcijas atlieka Teritorinė taryba (sudaro 3 tradicinių karalysčių karaliai ir parlamento pritarimu Aukščiausiojo administratoriaus skirti 3 nariai), vadovaujama Teritorinio Susirinkimo pirmininko. Apygardose (ribos sutampa su tradicinių karalysčių) savivaldos funkcijas vykdo tarybos (sudaro tradiciniai vadai), vadovaujamos karalių (juos renka ir atšaukia kilmingos šeimos), karaliams pataria ministrai pirmininkai ir ministrai. Volisui ir Futūnai Prancūzijos Nacionaliniame Susirinkime atstovauja 1 deputatas, Senate – 1 senatorius. Veikia pirmosios instancijos teismas, apygardose karaliai pagal paprotinę teisę sprendžia nesudėtingas bylas (išskyrus baudžiamąsias); apeliacinės bylos nagrinėjamos Naujosios Kaledonijos teisme. Nacionalinė šventė – liepos 14 – Bastilijos paėmimo diena.
ISTORIJA. 12 a. dabartinė Voliso ir Futūnos teritorija pateko į Tongos valstybės įtaką. 16 a. susikūrė 3 nepriklausomos karalystės: Alo, Sigave ir Uvea. 17–18 a. salose pradėjo lankytis olandai, anglai, vėliau ir prancūzai. 1837 atvyko prancūzų misionieriai. 1887 Prancūzijos protektoratu tapo Uvea, 1888 – Alo ir Sigavė. Nuo 1961 Prancūzijos užjūrio teritorija.
ŠVIETIMAS. Švietimo sistema pradėta kurti 1975 pagal Prancūzijos švietimo modelį. Vadovauja Prancūzijos užjūrio ministerija ir jai pavaldūs Katalikiška mokymo direkcija (tvarko ikimokyklinį ugdymą ir pradinį mokymą) bei Voliso ir Futūnos prorektoratas (tvarko vidurinį ugdymą). Mokslas privalomas ir nemokamas 6–16 m. vaikams. Mokoma prancūzų kalba. Ikimokyklinis ugdymas 3–6 m. vaikams nemokamas ir neprivalomas. Bendrojo lavinimo sistemą sudaro penkiametis pradinis (6–11 m. vaikams), keturmetis žemesnės pakopos (koležas; 11–15 m. jaunuoliams) ir aukštesnės pakopos (licėjus; 15–18 m. jaunuoliams) vidurinis mokslas. 2012 veikė 18 pradinių mokyklų, 6 koležai, 1 bendrojo lavinimo ir žemės ūkio licėjus, buvo 4060 mokinių, dirbo 570 pedagogų. Baigusieji vidurinę mokyklą gali mokytis dar vienerius metus (rengimasis aukštajai mokyklai), įgyti bakalauro laipsnį ir į Prancūzijos aukštąsias mokyklas būti priimti be egzaminų arba studijuoti (nuo 2010) Ramiojo vandenyno mokytojų rengimo universitetinio instituto filiale. Veikia Voliso (įkurtas 1901), licėjaus ir universitetinio instituto filialo bibliotekos.