Volkewin (Fòlkevinas), Volkwin (Fòlkvinas) ? 1236 09 22Šiaulių (Saulės) žemė, vokiečių riterių veikėjas. Kalavijuočių ordino paskutinis magistras (1209–36). Manoma, 1194–1202 buvo Naumburgo grafas. Magistru išrinktas po pirmojo magistro Wenno nužudymo 1209 vasarą. Veikiausiai jau 1209 dalyvavo kryžiaus žygyje į latgalių kunigaikštystę Jersiką; kunigaikštis Visvaldis jam davė vasalo priesaiką. Volkewinas 1210 su Rygos vyskupu Albertu Romoje iš popiežiaus Inocento III gavo vokiečių kolonijinių valstybėlių konfederacijos latvių ir estų žemėse (Livonija) padalijimo patvirtinimą. 1213 Volkewino vadovaujami kalavijuočiai prie Lielvardės upės (dabar Latvijos teritorija) sumušė lietuvius, žuvo neįvardytas kunigaikštis. 1215 pradžioje Volkewinas pradėjo kariauti estų žemėse: 1216 08 su jungtinėmis Livonijos vokiečių pajėgomis nuniokojo Harjumos žemę, 1217 09 Viljandi mūšyje įveikė estus ir užgrobė Sakalos žemę, 1219 02 antruoju žygiu nusiaubė Revalos žemę (ją užkariauti sutrukdė danai), 1220 02 dalyvavo užimant žiemgalių Mežotnės pilį ir žygyje į tas dar neužkariautas estų žemes, į kurias pretendavo ir danai. Žiemgaliai su lietuviais sustabdė Kalavijuočių ordino veržimąsi į pietus. 1222 06 Saaremos sutartimi Volkewinas pripažino Danijos karaliaus Valdemaro II Nugalėtojo aukščiausią valdžią estų žemėse, bet Ordinas gavo teisę valdyti Sakalos ir Ugandžio žemes. Kilus visuotiniam estų sukilimui, Volkewinas 1223 dalyvavo jį malšinant. 1227 užvaldė Revelį, 1228 nugalėjo žiemgalių kunigaikščio Viestarto kariuomenę ir nuniokojo Žiemgalą, 1229 sumušė lietuvius Nalšios žemėje, 1230 pradėjo užkariauti Kuršą. 1229 Volkewinas dalyvavo sudarant prekybos sutartis su Polocku, Vitebsku ir Smolensku. 1231 pradėjo derybas dėl Kalavijuočių ordino prisijungimo prie galingesnio Vokiečių ordino. Ėmė konfliktuoti su 1230 į Livoniją atvykusiu popiežiaus legatu Balduinu Alniečiu, bandžiusiu Livonijos kraštus pajungti popiežiaus valdžiai. 1236 Volkewinas, vadovaudamas kryžiaus žygiui į Lietuvą, žuvo žemaičių laimėtame Šiaulių (Saulės) mūšyje (Šiaulių mūšis).
L: Allgemeine Deutsche Biographie t. 40 Leipzig 1896.
2556