Volodymyr Sosiura
Sosiura Volodymyr (ukr. Володимир Сосюра; Volodymyras Sosiurà) 1898 01 06Debalceve (Donecko sr.) 1965 01 08Kijevas, ukrainiečių rašytojas.
Išsilavinimas ir veikla
Mokėsi agronomijos mokykloje, dirbo Donbaso šachtose. Per Rusijos pilietinį karą kovojo Ukrainos liaudies respublikos kariuomenėje, vėliau – Raudonojoje armijoje. Po karo studijavo Charkovo komunistiniame universitete. 1934 pakliuvęs į sovietų valdžios nemalonę pašalintas iš Visasąjunginės komunistų partijos (bolševikų) ir Ukrainos rašytojų sąjungos patyrė nervų priepuolį. SSRS–Vokietijos karo metais – karo korespondentas. 1951 apkaltintas buržuaziniu nacionalizmu ir aršiai kritikuotas sovietinėje spaudoje.
Kūryba
Išgarsėjo epine romantine poema apie pilietinį karą Raudonoji žiema (Červona zyma 1922). Išleido daugiau kaip 40 poezijos rinkinių. Vienas iš nedaugelio Ukrainoje kūrė intymią meilės lyriką. Ankstyvajai poezijai (eilėraščių rinkiniai Miestas / Misto 1924, Sniegynai / Snigy 1925, Auksiniai vanagai / Zoloti šuliky 1927) būdinga klasikinė eilėdara, dainingumas, romantinis patosas, intymus lyrizmas. Parašė romaną Tretja Rota (1926–30) – apie Tretia Rotos kaimą, kuriame praleido vaikystę, eiliuotą romaną Tarasas Triasyla (Taras Trjasylo 1926). Poemoje Du Volodkos (Dva Volod′ky 1930) atskleidžiama bolševizmo ideologijos paveikto Ukrainos patrioto vidinis dvilypumas ir prieštaros. Kiti svarbesni eilėraščių rinkiniai: Raudonos rožės (Červoni trojady 1932), Nauji eilėraščiai (Novi poezji 1937), Myliu (Ljublju 1939), Gervės parskrido (Žuravli pryletily 1940), Žalia šviesa (Zelenyj svit 1949), Lakštingalų toliai (Solovyni dali 1956), Taip niekas nemylėjo (Tak nichto ne kochav 1960). Dar parašė epines poemas 1971 (1923), Geležinkelis (Zaliznycja 1924), Mazepa (1960), Sušaudytas nemirtingumas (Rozstriljane bezmertja, parašyta 1960, išleista 1988). Vėlyvajai poezijai būdinga subtilus filosofiškumas, jaunatviškas gaivališkumas.
1551