Vynnyčenko Volodymyr (ukr. Володимир Винниченко; Volodymyras Vynyčenkà) 1880 07 14Jelizavetgrad (dabar Kirovohrad) 1951 03 06Mougins (Provanso-Alpių-Žydrojo kranto admin. regionas), Ukrainos valstybės veikėjas, rašytojas. Psichologinio romano žanro pradininkas ukrainiečių literatūroje.
Išsilavinimas ir veikla
Nuo 1901 studijavo Kijevo universiteto Teisės fakultete, įkūrė slaptą organizaciją Studentų hramada ir įstojo į Ukrainos revoliucionierių partiją (nuo 1905 – Ukrainos socialdemokratų darbininkų partija). 1903 suimtas už agitacinį darbą, pašalintas iš universiteto ir įkalintas, pabėgo iš kalėjimo. Išvykęs iš Ukrainos gyveno Vakarų Europoje; su M. Hruševskiu leido žurnalą Promin′. Nuo I pasaulinio karo pradžioje gyveno Maskvoje. Kilus 1917 Vasario revoliucijai grįžo į Kijevą, tapo Centrinės rados nariu (nuo 1917 06 15 vidaus reikalų generalinis sekretorius). Vadovavo derybų su Rusijos laikinąja vyriausybe dėl Ukrainos statuso delegacijai. Po Spalio perversmo (1917) Centrinės rados vardu paskelbė deklaraciją dėl Ukrainos Liaudies Respublikos nepriklausomybės. Artėjant bolševikų kariuomenei evakavosi į Berdianską.
Volodymyr Vynnyčenko
Volodymyr Vynnyčenko
Įtartas sąmokslu suimtas, bet visuomenei pareikalavus paleistas, vadovavo opozicinei Ukrainos tautinei sąjungai. Žlugus P. Skoropadskio režimui 1918 išrinktas Ukrainos direktorijos pirmininku, bet netrukus dėl nesutarimų su jos kariuomenės vadu S. Petliura atsistatydino ir pasitraukė į užsienį. Nuo 1919 gyveno Vienoje. 1919 išstojo iš Ukrainos socialdemokratų darbininkų partijos ir Vienoje įkūrė Ukrainiečių komunistų užsienio grupę. 1920 atvyko į Maskvą, bet atsisakė jam siūlomų Ukrainos SSR liaudies komisarų tarybos pirmininko pavaduotojo, užsienio reikalų liaudies komisaro pareigų. Grįžęs į Vieną kritikavo bolševikų režimo tautinę ir socialinę politiką, mėgino sutelkti ukrainiečių išeiviją. Nacių Vokietijos okupuotoje Prancūzijoje atsisakė bendradarbiauti su okupacine valdžia, buvo kalinamas.
Kūryba
Svarbiausi kūriniai: apsakymų rinkinys Grožis ir jėga (Krasa i syla), pjesės Disharmonija (abu 1906), Gyvenimo pakopos (Ščabli žyttja), Didysis Molochas (Velykyj Moloch, abi 1907), Svetimi žmonės (Čuži ljudy 1909), Turgus (Bazar), Melas (Brechnja, abi 1910), Juodoji Pantera ir Baltasis Lokys (Čorna Pantera i Bilyj Vedmid′ 1911), Nuodėmė (Grich 1919), Pranašas (Prorok 1929), romanai Saulės mašina (Sonjačna mašyna 1923, pirmasis ukrainiečių fantastinis romanas), Aukso klodai (Poklady zolota 1927), Leprozoriumas (1938), Dabar tavo žodis, Stalinai! (Slovo za toboju, Staline! 1950). Neorealistinėje prozoje ryšku realistinės literatūros tradicijos ir modernizmo srovių, ypač impresionizmo, įtaka, ypatingas dėmesys teikiamas vidiniam personažų gyvenimui, pasąmoninėms jų poelgių paskatoms. Dažnas motyvas – politinės kovos ir bendražmogiškos moralės priešstata, ryškūs nužmogėjančių fanatiškų aktyvistų personažai. Vėlyvajai prozai būdinga socialinės utopijos žanras (originaliai vaizdavo ateities visuomenę), publicistiškumas, fantastikos motyvai. V. Vynnyčenkos pjesių veiksmas plėtojamas remiantis ne išorės įvykiais, o vidine personažų raida joms būdinga gilus psichologizmas. Pjesės buvo statomos Vokietijos ir kitų Europos didžiųjų šalių teatruose.
1551