volòfų kalbà priklauso Nigerio ir Kongo kalbų makrošeimos Atlanto kalbų šeimai. Vartojama Vakarų Afrikoje – daugiausia Senegale (nuo 2001 viena valstybinių kalbų), t. p. Gambijoje, Mauritanijoje, Malyje, Bisau Gvinėjoje. Iš viso kalbančiųjų apie 4,5 mln. (21 a. pradžioje). Volofų kalbadažnai vartojama kaip lingua franca (apie 5 mln. vartoja kaip antrąją kalbą). Gambijoje vartojama volofų neretai laikoma savarankiška kalba. Skiriamos 7 tarmės, bendrinė literatūrinė kalba dar nėra nusistovėjusi. Volofų kalba agliutinacinė su izoliacinėms kalboms būdingais elementais. Neturi fonologinių tonų. Būdinga sudėtinga fonetinė sistema, turi ilguosius ir trumpuosius balsius, daug priebalsių, dvigarsių, dažna priebalsių kaita žodžio pradžioje. Būdingos semantinės ir gramatinės daiktavardžio klasės (10). Žodžių ir formų daryboje dominuoja afiksacija, reduplikacija. Žodžių tvarka sakinyje – SVO (veiksnys–tarinys–papildinys). Turi skolinių iš arabų, prancūzų kalbos. Raštas arabiškais rašmenimis sukurtas 1895, 20 a. pabaigoje pereita prie rašto lotyniškais rašmenimis. Volofų kalba leidžiama spauda, transliuojamos radijo ir televizijos laidos, mokomasi kai kuriose Senegalo pradinėse mokyklose. Išleista gramatikų, žodynų, 1988 išverstas NT.
85