Vologda (Vòlogda), miestas Rusijos europinės dalies šiaurės vakaruose, į šiaurės rytus nuo Maskvos, prie Vologdos upės (Suchonos dešinysis intakas); srities centras. 305 400 gyventojų (2013). Geležinkeliai ir plentai į Archangelską, Maskvą, Sankt Peterburgą, geležinkelis į Kirovą. Oro uostas (į šiaurę nuo Vologdos). Metalo, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, tekstilės, popieriaus, maisto pramonė, mašinų, optinių prietaisų, baldų gamyba, geležinkelio riedmenų remontas. Tradiciniai nėrimo amatai (Vologdos nėriniai). Pedagoginis (įkurtas 1918), technikos (1966) universitetai, pienininkystės akademija (1911), verslo, ekonomikos ir teisės institutai. Vologdos srities architektūros ir etnografijos muziejus (įkurtas 1992), Petro I namas muziejus (1885), istorijos, architektūros ir meno muziejus‑draustinis (1989) bei kiti muziejai. Meno galerija (1954). Dramos, lėlių, jaunojo žiūrovo, kamerinis dramos, vaikų muzikinis teatrai. Filharmonija. Kremlius (pastatytas 1567 caro Ivano IV Rūsčiojo nurodymu). Soborai: Šv. Sofijos (1570), Prisikėlimo (1776), Išganytojo vienuolyno ansamblis (17 amžius).
Istorija
Istoriniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1236 (kitais duomenimis, 1147). Iki 14 a. pabaigos buvo Didžiojo Naugardo valda, nuo 15 a. priklausė Maskvos didžiajai kunigaikštystei. 15–17 a. svarbus prekybos su Europos šalimis centras – per Vologdą iš šiaurinių regionų buvo vežama druska, iš Sibiro – kailiai. 16 a. antroje pusėje įtvirtinta – Ivanas IV Rūstusis ketino ją padaryti opričninos centru. Įkūrus Sankt Peterburgą prarado prekybinę reikšmę. Nuo 1796 gubernijos centras. 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje geležinkeliais sujungta su Maskva, Sankt Peterburgu, Archangelsku, Viatka. Nuo 1937 srities centras. Per 20 a. išsiplėtė (1897 turėjo 28 000, 1998 – 303 000 gyventojų).
Lietuviai
Per I pasaulinį karą Vologdoje buvo karo pabėgėlių lietuvių, veikė Lietuvių draugijos nukentėjusiems dėl karo šelpti skyrius.