voragyviai

vorãgyviai (Arachnida), nariuotakojų (Arthropoda) tipo, chelicerinių (Chelicerata) potipio bestuburių klasė. 13 būrių (labiausiai paplitę: vorai, erkės, pseudoskorpionai, skorpionai, solpūgos); daugiau kaip 100 000 rūšių. Paplitę beveik visame pasaulyje. Voragyviai dažniausiai gyvena sausumoje, tik nedaugelis – vandenyje. Kūnas 0,1 mm–17 cm ilgio. Susideda iš galvakrūtinės ir pilvelio. Galvakrūtinėje yra 2 poros apyburnio galūnių: viršutiniai žandai, arba cheliceros, kuriais sugauna ir nužudo grobį, ir apatiniai žandai su čiuptuvais, arba pedipalpais. 4 poros vaikščiojamųjų kojų. Daugelio voragyvių pilvelis segmentuotas, be galūnių arba jos labai pakitusios. Turi 2–8 paprastąsias akis (kai kurie voragyviai jų neturi). Kvėpuoja plaučiais arba trachėjomis; kai kurie voragyviai ir plaučiais, ir trachėjomis. Nervų sistema grandinėlės formos; yra viršrykliniai ir pilvo grandinėlės ganglijai, kurių dalis, kartais ir visi, susilieja į vientisą poryklinę ir pilvo grandinėlės masę. Kraujotakos sistema gerai išsivysčiusi. Širdis dažniausiai vamzdelio formos. Šalinimo organai yra koksalinės liaukos arba Malpigijaus vamzdeliai. Vorai, skorpionai ir kai kurios erkės turi nuodų liaukas, vorai ir voratinklinės erkės – voratinklines liaukas. Skirtalyčiai. Deda nuo kelių šimtų iki 30 000 kiaušinių. Skorpionų ir erkių yra gyvavedžių. Erkėms būdinga metamorfozė. Plėšrūs, minta vabzdžiais. Yra parazitų. Voragyviai kilę iš trilobitų. Seniausieji (iškastiniai) voragyviai žinomi iš viršutinio silūro.