voratinklio teorema

voratinklio teorema (konvergencijos atvejis)

vorãtinklio teoremà, N. Kaldoro sukurtas ekonominis modelis, paaiškinantis pasiūlos, paklausos ir kainų dinamiką rinkose, kuriose gamintojai į kainų pokyčius reaguoja vėliau nei vartotojai. Pasikeitus kainoms pasiūla kinta pavėluotai, nes gamintojams reikia laiko gamybos mastui pakeisti (pavyzdžiui, žemės ūkyje). Voratinklio teorema remiasi prielaida, kad prekių gamybos mastas nustatomas iš anksto, dar nežinant jų pardavimo kainos (remiantis gamintojų lūkesčiais, kurie pagrįsti ankstesnio laikotarpio kainomis). Jo svyravimai yra priešingos krypties nei kainų svyravimai. Pavyzdžiui, jeigu t₁ metais dėl nederliaus tam tikrų žemės ūkio augalų išaugintas kiekis Q₁ daug mažesnis nei ankstesniais metais ir pasiūla S tampa gerokai mažesnė už paklausą D, prekių kaina didėja iki P₁ (paveikslas). Tikėdamiesi didelės kainos ir ateityje ūkininkai t₂ metais pateikia rinkai didesnį produkcijos kiekį Q₂, kuris yra didesnis už paklausą, todėl jo kaina nukrinta iki P₂. Mažos kainos lūkesčiai t₃ metais verčia ūkininkus sumažinti gamybą iki Q₃, šis kiekis negali visiškai patenkinti paklausos, todėl kaina didėja iki P₃. Padidėjusi kaina skatina ūkininkus t₄ metais padidinti gamybos mastą iki Q₄, jis yra šiek tiek didesnis už paklausą ir kaina mažėja iki P₄. Galiausiai po ilgo gamybos masto ir kainų svyravimų laikotarpio nusistovi nauja rinkos pusiausvyra taške E, kuriame susikerta paklausos ir pasiūlos kreivės. Rinkos pusiausvyra nusistovi tik tada, kai paklausos elastingumas (jautrumas kainų pokyčiams) yra didesnis už pasiūlos elastingumą (konvergencijos atvejis). Kai pasiūla elastingesnė už paklausą, po kiekvieno kainų ir gamybos masto pokyčio rinkos svyravimai didėja, rinka vis labiau nutolsta nuo pusiausvyros taško (divergencijos atvejis). Kainų ir gamybos masto svyravimai gali ir nesikeisti, kai paklausos ir pasiūlos elastingumas yra vienodas. Voratinklio teoremos grafikas turi voratinklio formą, iš čia kilęs voratinklio teoremos pavadinimas.

2687