Vorkutà, miestas Rusijos Federacijos europinės dalies šiaurės rytuose, Komijoje, Poliarinio Uralo priekalnėse. 52 776 gyventojai (2020).
Vorkuta įsikūrusi į šiaurę nuo poliaračio, prie Vorkutos upės (Usos dešinysis intakas), Geležinkelis į Kotlasą. Oro uostas. Medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, siuvimo pramonė, mašinų gamyba. Netoli Vorkutos kasamos anglys (Pečioros anglių baseinas). Uchtos technikos universiteto, Sankt Peterburgo kasybos instituto ir kitų aukštųjų mokyklų filialai. Geologijos (įkurtas 1945), kraštotyros (1960) muziejai. Dramos, lėlių teatrai.
Istorija
Vorkutos šachtos (1954–55)
1922 Vorkutos apylinkėse pradėta akmens anglių ir naftos žvalgyba. Nuo 1929 būsimųjų šachtų vietoje pradėta telkti darbo jėga – kaliniai ir tremtiniai. Jie įrengė šachtas (iš pradžių dvi), prie jų statė lagerius. Apie 1931 pradėta statyti Vorkutos gyvenvietę. Ilgainiui aplink Vorkutą susiformavo ištisas šachtų ir lagerių tinklas. 1931–39 Vorkutos lageriai priklausė Uchtos ir Pečioros lagerių grupei (rusiškai sutrumpintai Uchtpečlag), 1939–59 – Vorkutos lagerių grupei, nuo 1948 – dar ir vadinamajam Rečlagui (veikė iki 1954 Komijos šiaurės rytuose, kalėjo politiniai kaliniai). Vorkutoje buvo jų valdybos. 1933 akmens anglys pradėtos kasti, 1935 nutiestas apie 80 km ilgio siaurasis geležinkelis iki Vorkutos ir Usos upių santakos, 1941 baigtas tiesti Kotlaso–Vorkutos geležinkelis. Per II pasaulinį karą įrengtos dar 5 šachtos. 1943 Vorkuta gavo miesto teises. Reorganizavus GULAG, iki 20 a. 9 dešimtmečio pabaigos išliko tremties vieta. 21 a. pradžioje dauguma šachtų uždaryta.
Lietuviai
Vorkutos koncentracijos stovyklose nuo 1940 06 kalėjo ir lietuvių (vyrų ir moterų), 1947 jų buvo apie 5000. Daug kalinių, atlikusių bausmę, Vorkutoje buvo paliekami tremčiai, be to, čia dažnai likdavo tie, kuriems, po tremties nebuvo leidžiama grįžti į Lietuvą. Nuo 1943 Vorkutoje veikė kalinių muzikinis dramos teatras (po karo jame dainavo J. Indra). Apie 1959 panaikinus koncentracijos stovyklas daugelis buvusių kalinių liko dirbti kasyklose. 1992 08 30 Jur Šoro gyvenvietėje (apie 25 km nuo Vorkutos), prie 29 šachtos, kur buvo palaidoti 1953 07 26–08 01 (kitais duomenimis, 07 18–08 02) sukilimo dalyviai (iš jų 10 lietuvių), atidengtas paminklas tremtiniams Kristus Nazarietis (skulptorius V. Vildžiūnas, architektas R. Dičius). 20 a. 10 dešimtmetyje Vorkutoje dar gyveno apie 2000 lietuvių ir lietuvių kilmės asmenų. 2013 08 į Vorkutą vyko Jaunųjų krikščionių demokratų organizacijos ir Lietuvos socialios rinkos plėtros instituto organizuota ekspedicija Vorkuta 2013.
1077