Voronežo sritis

Vorònežo srits (Voronežskaja oblast) yra Rusijos Federacijos europinės dalies pietvakariuose. Pietvakariuose sritis ribojasi su Ukraina. Plotas 52 322 km². 2,3 mln. gyventojų (2013); gyvena rusai (95,5 % srities gyventojų), ukrainiečiai (1,9 %) ir kiti. Centras – Voronežas (1,0 mln. gyventojų, 2013). Kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2013): Borisoglebskas (65,0), Rossošė (62,7). Gyventojų vidutinis tankis 44,5 žm./km². Voronežo sritis suskirstyta į 31 rajoną. Sritis įkurta 1934.

Voronežo sritis yra Rytų Europos lygumos pietryčiuose. Srities vakarinėje dalyje yra upių slėnių, griovų ir raguvų suskaidytos Vidurio Rusijos aukštumos (aukštis iki 268 m), šiaurėje – Okos–Dono lygumos, rytuose – Kalačo aukštumos dalys. Klimatas vidutinų platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra nuo –8 °C iki –10 °C, liepos – 20–22 °C. Per metus iškrinta 500 mm kritulių. Didžiausios upės: Donas ir jo intakai Chopioras, Bitiugas, Voronežas (visi kairieji). Voronežo mieste yra Voronežo tvenkinys (plotas 70 km²; vienas didžiausių miesto tvenkinių pasaulyje). Iš dirvožemių vyrauja juodžemiai, yra juosvažemių, upių slėniuose – salpžemių. Miškai užima apie 8 % srities teritorijos (daugiausia upių slėniuose ir saugomose teritorijose; auga pušys, ąžuolai, klevai). Voronežo biosferos (įkurtas 1927), Chopioro (1935) rezervatai, gamtos biosferos draustinis (1934).

Kasama kreida, klintys, yra nikelio, vario, platinos rūdų telkinių. Juodoji ir spalvotoji metalurgija, metalo, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, aviacijos, chemijos (sintetinio kaučiuko, plastikų, padangų), farmacijos, naftos chemijos, tekstilės, siuvimo, avalynės, odos, maisto pramonė, mašinų (žemės ūkio mašinų, traktorių, ekskavatorių, kasybos ir kitų įrenginių), geležinkelio riedmenų, automobilių dalių, baldų gamyba, laivų remontas. Dvi šiluminės elektrinės (galia 127 MW ir 168 MW; abi Voroneže), Novovoronežo atominė elektrinė (galia 2395 megavatai). Pramonės svarbiausias centras – Voronežas. Turizmas. Dirbama žemė užima apie 70 % srities teritorijos. Auginama kviečiai, miežiai, soros, rugiai, saulėgrąžos, tabakai, bulvės ir kitos daržovės. Sodininkystė. Veisiama galvijai, kiaulės, avys, ožkos, arkliai, naminiai paukščiai. Bitininkystė. Žvejyba. Per sritį eina Maskvos–Rostovo prie Dono, Tambovo–Volgogrado geležinkeliai ir plentai; Charkovo (Ukraina)–Penzos geležinkelis, Kursko–Saratovo plentas. Laivuojama Voronežas, Donas, Chopioras; upių svarbiausias uostas – Voronežas. Voronežo tarptautinis oro uostas. Per sritį eina Mičiurinsko–Voronežo naftos produktotiekis.