vòtas (lot. votum – auka, noras, pažadas), koks nors daiktas, kabinamas ant šventų paveikslų, skulptūrų reiškiant padėką už įvairias malones. Dažniausiai votai yra akies, širdies, rankos, kojos, besimeldžiančių žmonių figūrėlių pavidalo dirbiniai iš tauriųjų metalų (aukso, sidabro ar paauksuoto vario) arba įvairūs vėriniai; forma pasirenkama pagal prašomą ar patirtą malonę. Jie kabinami arba dedami prie atvaizdo ar relikvijų saugojimo vietos (altoriaus, relikvijoriaus) to šventojo, kurio meldžiantis prašoma ar buvo gauta malonė. Votais vadinami ir bažnyčiai padovanoti įvairūs įrenginiai (dažniausiai altoriai), paveikslai, liturginiai indai, drabužiai.
votai Aušros Vartų koplyčioje Vilniuje
Votai žinomi nuo ankstyvosios krikščionybės.
Lietuvoje pirmas rašytiniuose šaltiniuose užfiksuotas votas – 1671 ant medinės lentelės nutapyta patirto stebuklo scena; votas paaukotas prie Vilniaus Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos paveikslo. Prie jo paaukota daugiausiai votų: 1927 suskaičiuota apie 14 tūkstančių.
Vėliau paplito iš brangiųjų metalo (dažniausiai sidabro) pagaminti votai, paprastai žmogaus kūno dalių formos.
17–18 a. šventieji paveikslai ar statulos imti puošti ir brangiais papuošalais, vėriniais, segėmis, kryželiais ar rožiniais. Ypač dažnai tokie votai kabinti ant stebuklingais laikomų Švč. Mergelės Marijos paveikslų.
Votų aukojimo tradicija išliko ir 21 amžiuje: Kryžių kalne dažniausiai aukojami rožinis, šventųjų paveikslai, kryželiai, prie stebuklingu laikomo Gailestingojo Jėzaus paveikslo (1934, dailininkas E. Kazimirowskis; paveikslas nutapytas pagal Faustinos regėjimus, saugomas Dievo Gailestingumo šventovėje Vilniuje) – širdies ir kitokio pavidalo tauriųjų metalų dirbiniai, rožinis. Taip pat votai aukojami prie Švč. Mergelės Marijos, šv. Antano ir kitų Lietuvoje populiarių šventųjų atvaizdų.