Vrángelio salà (остров Врангеля, ostrov Vrangelia), sala Arkties vandenyne, tarp Rytų Sibiro ir Čiukčių jūrų; priklauso Rusijos Federacijos Čiukčių autonominei apygardai. Plotas 7300 km2 (kitais duomenimis, 7600 km2). Negyvenama (nuo 20 a. pabaigos). Ilgis (iš rytų į vakarus) apie 130 kilometrų. Nuo žemyno nutolusi 140 km (skiria Logo sąsiauris).
Vrangelio salos krantai žemi, šiauriniai ir pietvakariniai – lagūniniai. Sala susidariusi iš kristalinių skalūnų, granitų, gneisų. Paviršius kalnuotas, didžiausias aukštis 1096 m (Sovetskajos kalnas). Daug nedidelių ežerų. Klimatas poliarinis. Arktinė tundra. Veisiasi poliarinės lapės, baltieji lokiai, lemingai, vėpliai, ruoniai, gausu paukščių (peri gagos, žąsys).
Vrangelio salos gamta saugoma Vrangelio salos rezervate (įkurtas 1976, plotas 7000 km2; įtrauktas į Pasaulio paveldo sąrašą, 2004). Meteorologijos stotis (įkurta 1926).
Vrangelio salą 1849 atrado keliautojas Henris Kellettas (Didžioji Britanija); pirmasis išsilaipino – Eduardas Dallmannas (1866, Vokietija). Vrangelio sala pavadinta F. Vrangelio vardu.