Vròclavo lietùviai
Po II pasaulinio karo Vroclave apsigyveno lietuvių, išvežtų priverstiniams darbams į Vokietiją, pasitraukusių iš Lietuvos su repatrijavusiais lenkais, vėliau – studijavusių Vroclavo aukštosiose mokyklose, sukūrusių mišrias šeimas. 20 a. 6 dešimtmetyje Vroclavo lietuvių (daugiausia kunigo Alfredo Prano Rukštos) pastangomis sutvarkyta S. Dariaus ir S. Girėno žūties vieta Pszczelniko miške (Vakarų Pamario vaivadija), išsaugotas paminklas, 1966 atidengta memorialinė lenta.
1957 Vytautas Markavičiaus ir Česlovo Bankausko iniciatyva įkurtas Lietuvos bičiulių bei simpatikų ratelis 1962 tapo Lietuvių visuomeninės kultūros draugijos (nuo 1992 – Lenkijos lietuvių draugija) Vroclavo rateliu (nuo 1967 – skyrius; iki 1984 pirmininkas Vytautas Markavičius, vėliau – Kazimieras Černeckas, J. Kašauskas), turėjo patalpas renginiams Seklyčia, apie 500 knygų biblioteką, dainų ir šokių ansamblį Vilnelė (įkurtas 1965), vokalinę grupę, rengė lietuvių kalbos kursus, Lietuvos kultūros ir istorijos paskaitas, parodas, vakarus. 1970–77 išleisti du biuletenio Vroclavo lietuvis numeriai. Nuo 1979 iki 21 a. pradžios kas mėnesį Vroclavo Šv. Vaitiekaus bažnyčioje šv. Mišias lietuvių kalba laikė kapelionas prelatas Alfonsas Jurkevičius. Vroclavo universiteto Lenkų filologijos instituto studentų lituanistų mokslinis ratelis Labas (globėjai dr. Tatjana Vologdina ir habil. dr. prof. Waldemaras Żarskis) nuo 2013 rengia tarptautinius lituanistų kongresus (2019 05 įvyko penktasis).
Ketvirtojo tarptautinio lituanistų kongreso Vroclave (2017) plakatas
1982 Vroclave buvo apie 200, 21 a. pradžioje – kelios dešimtys lietuvių.
2271