Mejerhold Vsevolod (rus. Всеволод Мейерхольд; Vsevolodas Mejerhòldas), Mejerchold, tikr. Karl Kazimir Theodor Meyerhold 1874 02 09Penza 1940 02 02(?)Maskva, rusų teatro aktorius, režisierius, pedagogas.
Išsilavinimas ir aktorinė veikla
1898 baigė Maskvos filharmonijos draugijos muzikos ir dramos mokyklą (mokėsi pas V. Nemirovičių‑Dančenką). 1898–1902 Maskvos dailės teatro aktorius (Vasilijus Šuiskis, Ivanas Rūstusis – A. Tolstojaus Caras Fiodoras Joanovičius 1898, Ivano Rūsčiojo mirtis 1899, Treplevas, Tuzenbachas – A. Čechovo Žuvėdra 1898, Trys seserys 1901, Johanesas – G. Hauptmanno Vieniši žmonės 1899, visų režisieriai K. Stanislavskis, V. Nemirovičius‑Dančenko, Aragono Princas – W. Shakespeare’o Venecijos pirklys 1898, režisieriai K. Stanislavskis, Aleksandras Saninas, Teiresijas – Sofoklio Antigonė 1899, režisierius A. Saninas). 1902–05 vadovavo savo paties įkurtai trupei Naujosios dramos draugija, su ja pastatė apie 200 spektaklių, juose vaidino.
Vsevolod Mejerhold
Vsevolod Mejerhold
V. Mejerhold. Režisieriaus V. Mejerholdo portretas (dailininkas A. Golovinas, tempera, 1917, Sankt Peterburgo valstybinis teatro muziejus)
Režisūra
V. Mejerhold. Spektaklio A. Suchovo‑Kobylino Tarelkino mirtis scena (1922, dailininkė V. Stepanova; V. Mejerholdo teatras Maskvoje)
1906–07 V. Komissarževskajos teatro Sankt Peterburge vyriausiasis režisierius, daugiausia statė simbolistinius M. Maeterlincko (Sesuo Beatrisė), A. Bloko (Balaganėlis, vaidino Pjero, abu 1906), L. Andrejevo (Žmogaus gyvenimas 1907) kūrinius. 1908–18 dirbo Sankt Peterburgo teatruose, čia plėtojo vadinamojo teatrinio tradicionalizmo principus, naudojo įvairias stilizacijos priemones (Molière’o Don Žuanas 1910, A. Ostrovskio Audra 1916, M. Lermontovo Maskaradas 1917). 1908–09, 1913–18 vadovavo savo įsteigtoms teatro studijoms. 1918 įstojo į Rusijos socialdemokratų darbininkų partiją (bolševikų). 1920–21 vadovavo Liaudies švietimo komisariato Teatro skyriui Petrograde. Organizavo agitacinio teatro vaidinimus, masinius renginius (Žiemos rūmų šturmas 1920).
1920 Maskvoje įkūrė savo vardo teatrą (iki 1923 veikė įvairiais pavadinimais, nuo 1926 valstybinis, 1938 uždarytas) ir vaidybos mokyklą prie jo. Jame sukurti svarbesni spektakliai: V. Majakovskio Misterija buf (1918, 1921), Blakė (1929) ir Pirtis (1930), F. Crommelyncko Kilniaširdis raguotas vyras, A. Suchovo‑Kobylino Tarelkino mirtis (abu 1922), A. Ostrovskio Miškas (1924), N. Erdmano Mandatas (1925), N. Gogolio Revizorius (1926), Vargas protui (1928, pagal A. Gribojedovą), A. Dumas sūnaus Dama su kamelijomis (1934). Kūrybai įtakos turėjo A. Appijos, E. G. Craigo teoriniai principai, būdinga commedia dell’arte, cirko elementai, improvizacija, bufonada, groteskas, hiperbolizacija. V. Mejerholdas sukūrė aktoriaus vaidybos teoriją ir praktinį metodą biomechaniką, jai taikė sceninio konstruktyvizmo principus (aktorius siekia atrasti tikslius judesius, kurie padėtų pasiekti emocinę tiesą).
V. Mejerhold. Spektaklio V. Majakovskio Pirtis scena (1930, dailininkas Aleksandras Deineka; V. Mejerholdo teatras Maskvoje)
Režisavo operų (R. Wagnerio Tristanas ir Izolda 1909, I. Stravinskio Lakštingala 1918, P. Čaikovskio Pikų dama 1935), filmų (Dorijano Grėjaus portretas 1915, pagal O. Wilde’ą, vaidino lordą Henrį), radijo spektaklių (pagal A. Puškino kūrybą, 1937).
V. Mejerholdas turėjo įtakos 20 a. Europos teatro, kino, estrados, vaizduojamųjų menų raidai, S. Eizenšteino kūrybai (daugiausia atrakcionų montažo teorijai). Dėl politinių motyvų 1939 įkalintas, 1940 sušaudytas. 1955 reabilituotas.
Knygos
Išleido knygų (Apie teatrą / O teatre 1912, Teatro rekonstrukcija / Rekonstrukcija teatra 1930).
Mokiniai
Žymesni mokiniai: S. Eizenšteinas, E. Garinas, I. Iljinskis, S. Jutkevičius, N. Ochlopkovas, I. Pyrjevas, Z. Raich (žmona nuo 1922), J. Samoilovas.
R: Apie teatrą / sud. R. Marcinkevičiūtė Vilnius 2008; Stat’i: Pis’ma: Reči: Besedy / sud. A. Fevralskis 2 t. Moskva 1968. L: K. Rudnickij Režissjor Mejerchol’d Moskva 1969, Mejerchol’d Moskva 1981; I. Glikman Mejerchol’d i muzikal’nyj teatr Leningrad 1989; A. Gladkov Mejerchol’d 2 t. Moskva 1990.
1706