Vsevolod Pudovkin
Pudovkin Vsevolod (rus. Всеволод Пудовкин; Vsevolodas Pudòvkinas) 1893 02 28Penza 1953 06 30Dubulti (prie Jūrmalos; palaidotas Maskvoje), rusų kino režisierius, aktorius, kino teoretikas. 1910–14 studijavo Maskvos universitete (fizikinę chemiją). 1914–15 dalyvavo I pasauliniame kare, 1915 pateko į vokiečių nelaisvę, 1918 iš jos pabėgo. 1920–22 studijavo Valstybinėje kino mokykloje Maskvoje (pas V. Gardiną), 1922–24 – Kulešovo kolektyve, abiejose dirbo V. Gardino, L. Kulešovo asistentu, montuotoju, scenaristu, aktoriumi. Nuo 1926 dėstė Kinematografijos institute Maskvoje (su pertraukomis; iki 1930 Kinematografijos technikumas); profesorius (1950). 1928 su režisieriais G. Aleksandrovu ir S. Eizenšteinu paskelbė manifestą Garsinio kino ateitis (Buduščee zvukovoj fil′my), kuriame teigė garso ir vaizdo sintezės būtinybę.
Vsevolod Pudovkin
Išgarsėjo psichologine socialine nebyliojo kino trilogija apie 20 a. pradžios revoliucijos permainas Rusijoje: Motina (Mat 1926, pagal M. Gorkį), Sankt Peterburgo žlugimas (Konec Sankt‑Peterburga 1927), Čingischano palikuonis (Potomok Čingischana 1928). Kiti svarbesni filmai: Paprastas atvejis (Prostoj slučaj 1932), Dezertyras (1933). Nuo 4 dešimtmečio pabaigos kūrė biografinius filmus: Mininas ir Požarskis (1939), Suvorovas (1941, abu su M. Dolleriu), Admirolas Nachimovas (1947), Žukovskis (su D. Vasiljevu, 1950). Filmuose plėtojo montažinio kino kryptį, derino metaforinę poetiką ir charakterių psichologinį tyrinėjimą, kūrė individualizuotus herojus (ne tik tipažus), pabrėžė montažo, ritmo vaidmenį kine, meistriškai kadre naudojo stambų planą ir detales, kruopščiai dirbo su aktoriais. Sukūrė vaidmenų savo ir kitų režisierių filmuose (Protasovas – Gyvasis lavonas 1929, režisierius F. Ocepas, Nikola – Ivanas Rūstusis 2 dalys, d. 1 1945, d. 2 1946, šią leista rodyti 1958, režisierius S. Eizenšteinas). Parašė reikšmingų kino teorijos veikalų apie kino meno specifiką, montažo teoriją, darbą su tipažais ir aktoriais, režisūrą, garso panaudojimą kine: Kino režisierius ir kino medžiaga (Kinorežissjor i kinomaterial), Kino scenarijus: Scenarijaus teorija (Kinoscenarij: Teorija scenarija, abu 1926), Aktorius filme (Aktjor v filme 1934).
R: Izbrannye stat′i Moskva 1955; Sobranie sočinenij 3 t. Moskva 1974–76.
1706