vudu

vùdu (evių k. genijus, globojanti dvasia), sinkretinė religija, kuriai būdinga afrikiečių tradicinių tikėjimų ir krikščionybės elementų samplaika. Iš krikščionybės perėmė liturgiją, šventųjų atvaizdus (vudu dvasios vaizduojamos kaip krikščionybės šventieji ar angelai), iš afrikiečių – tradicinių tikėjimų elementų. Krikščionybės pavyzdžiu vudu išpažinėjai garbina vieną Dievą – Bondjo (kreolų Bondyè > prancūzų bon Dieu – Gerasis Dievas), su kuriuo bendraujama per dvasias – loa. Skiriama virš 200 loa, kai kurie jų neturi vardų. Svarbiausia loa: Legba – pasaulio šalių dvasia, Dievo ir žmonių tarpininkas, Dambala – dangaus ir žemės vandenų dvasia, vaizduojama kaip gyvatė, Ogu arba Ogunas – karo dvasia, Racine – šeimos dvasia, Erzili – meilės dvasia. Vudu apeigas atlieka dvasininkas (hougan) arba dvasininkė (mambo). Apeigų svarbiausia dalis – ritualiniai šokiai ir giedojimai pritariant būgnams. Per apeigas pasiekiama ekstaziška būsena ir susivienijama su loa, dievams aukojami gyvūnai, vaisiai, daržovės, pinigai, romas, tabakas. Kilo iš jorubų (Nigerija), kitų Vakarų Afrikos (Benino, Ganos, Togo) tautų ir genčių tradicinių tikėjimų. 17 a. Dahomėjai (dabar Beninas) pradėjus prekiauti vergais įsitvirtino Haičio saloje kaip vergų religija. Prasidėjus išsivadavimo judėjimui Haityje (1804 paskelbta Haičio nepriklausomybė) vudu religijoje atsirado kovos simbolių. Nuo 2003 – Haičio Respublikos oficiali religija. Nuo 19 a. vudu plito ir kitose Antilų salose, Brazilijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose (Luizianos valstijoje).