vulgarusis materializmas

vulgarùsis materialzmas, mechanistinis materializmas, 19 amžiaus viduryje atsiradusi materializmo atmaina. Pirmtakas – prancūzų materialistas P. J. G. Cabanisas. Terminą sukūrė F. Engelsas, kurio nuomone, vulgariojo materializmo atstovai, atmetę dialektiką, supaprastintai suvokė materialistinę pasaulėžiūrą. Vulgariojo materializmo atstovai populiarino mokslinį požiūrį į pasaulį, fiziologijos laimėjimus, materijos tvermės dėsnį, Ch. R. Darwino teoriją, ateizmą. Gamtos reiškinius aiškino mechanistiškai. Neigiamai vertino filosofiją, jai priešpriešino gamtos mokslus. Sąmonę, asmenybę suvokė kaip tiesioginį materijos pasireiškimą, smegenų funkciją (pasak J. Moleschotto, be fosforo nėra minties, esi tai, ką valgai), neigė sąmonės, psichikos reikšmę žmogaus elgesiui. Visuomenės gyvenimą aiškino socialdarvinizmo principais (anot L. Büchnerio, 1824–99, socialinių klasių skirtumai atsiranda dėl paveldimumo). Vulgariojo materializmo svarbiausi veikalai: C. Vogto (1817–95) Fiziologiniai laiškai (Physiologische Briefe 1847), Aklas tikėjimas ir mokslas (Köhlerglaube und Wissenschaft 1854), J. Moleschotto Gyvybės ratas (Kreislauf des Lebens 1852), L. Büchnerio Jėga ir materija (Kraft und Stoff 1855), H. Czolbe’s (1819–73) Nauji sensualizmo vaizdiniai (Neuen Darstellung des Sensualismus 1855). 20 amžiaus antroje pusėje sąmonės filosofijoje vulgariojo materializmo idėjoms artimas nuostatas reiškė fizikalizmas – D. Armstrongas, H. Feiglis, J. J. C. Smartas ir kiti, tapatinę psichinius reiškinius ir centrinės nervų sistemos fiziologinius procesus.