vulkãninė bòmba, ore sustingusios skystos lavos gabalas, išmestas iš išsiveržiančio ugnikalnio; piroklastinių medžiagų vienas tipų. Vulkaninių bombų skersmuo – nuo 64 mm iki 7 m, tūris – iki 1 m3 ir daugiau. Vulkaninių bombų išmetimo greitis (iki 135–210 m/s) ir sviedimo nuotolis priklauso nuo ugnikalnio išsiveržimo galingumo (pvz., per Cotopaxi ugnikalnio išsiveržimą 3–4 m skersmens vulkaninės bombos nukrito už 10 kilometrų). Vulkaninių bombų forma priklauso nuo lavos sudėties: iš klampesnės lavos susidariusių vulkaninių bombų paviršius būna sutrūkinėjęs (dėl stingimo ore), iš skystesnės – susidaro ovali, verpstės, kriaušės, kepalo forma (dėl sukimosi ore); kartais vulkaninės bombos nespėja pakankamai sustingti ir krisdamos susiploja. Vulkaninėms bomboms būdinga koncentriškai sluoksniuota sandara: paviršius standus, stikliškas, plyšiuotas, vidus – akytas, su pūslelėmis, tuštumomis. Mineralinė sudėtis t. p. priklauso nuo lavos sudėties.
vulkaninė bomba
vulkaninės bombos Capelinhos ugnikalnio šlaite (Faialio sala, Azorų salynas)
Kampuoti daugiau kaip 64 mm gabalai vadinami blokais (susidaro iš per ankstesnius išsiveržimus sustingusios lavos nuolaužų); jų svoris – iki keliasdešimties tonų.
vulkaninės bombos tufe (Kriugerio nacionalinis parkas, Pietų Afrikos Respublika)