vulkãninės uolenos, vulkantai, dėl ugnikalnių veiklos Žemės paviršiuje (sausumoje arba vandens telkinių dugne) susidariusių magminių uolienų bendras pavadinimas. Susidaro iš Žemės paviršiuje išsiliejusios ir sustingusios lavos, t. p. iš lavos ir uolienų nuolaužų, išmestų į orą veržiantis ugnikalniui. Pagal ugnikalnio išsiveržimo pobūdį skiriamos efuzinės uolienos, ekstruzinės uolienos arba piroklastinės uolienos; būna ir tarpinių tipų. Vulkaninių uolienų slūgsojimo forma priklauso nuo lavos temperatūros, klampumo, lakiųjų medžiagų kiekio. Šių uolienų kūnų pagrindinės formos: lavos srautai arba dangos, kupolai, stulpai, trapai, sluoksniai, ugnikalnių kūgiai. Vulkaninės uolienos naudojamos statybinėms medžiagoms gaminti. Jų randama dabartinio ir paleovulkanizmo regionuose, Lietuvoje – riedulių pavidalu žemės paviršiuje ir kristalinį pamatą pasiekusiuose gręžiniuose.
lavos srautas (Havajai, Jungtinės Amerikos valstijos)
2276