vulkãniniai pelena, labai smulkios (skersmuo mažiau kaip 2 mm) aštriabriaunės vulkaninio stiklo, kristalų ir uolienų nuolaužos, išmetamos į orą išsiveržiant ugnikalniams; piroklastinių medžiagų vienas tipų. Išmesti į orą vulkaniniai pelenai su krituliais nusėda Žemės paviršiuje arba vandens telkiniuose. Labai smulkūs pelenai (mažiau kaip 0,5 mm; vadinamosios vulkaninės dulkės) išmetami aukštai į atmosferą (iki 80 km), pasklinda šimtus (kartais tūkstančius) kilometrų ir nusėda toli nuo išsiveržimo vietos. Dideliais kiekiais išmesti vulkaniniai pelenai gali suformuoti pelenų kūgį (ugnikalnio korpusą), kelių (kartais keliolikos) metrų storio sluoksniu užkloti vietovę; 79 08 24 po Kr. išsiveržusio Vezuvijaus vulkaniniai pelenai užpylė Pompėjus. Vulkaninių pelenų spalva priklauso nuo sudėties; būna pilka, balta, gelsva, rausva. Puri iš vulkaninių pelenų susidariusi uoliena vadinama tefra, susicementavusi – vulkaniniu tufu.
vulkaninių pelenų stulpas (Taalio išsiveržimas, Luzono sala, Filipinai)
Vulkaniniai pelenai naudojami lengvajam betonui, cementui, stiklo tarai, filtrams, termoizoliacinėms medžiagoms, trąšoms gaminti.
Žemėje veikiantys ugnikalniai kasmet vidutiniškai išmeta 3 mlrd. tonų vulkaninių pelenų. Vulkaninių pelenų debesys atspindi saulės spinduliuotę, todėl stiprūs ugnikalnių išsiveržimai gali trumpam įtakoti klimatą (sukelti atšalimą). Jie pavojingi aviacijai (gali pakenkti kuro sistemai ir varikliui), todėl kartais skrydžiai būna sustabdomi iki pelenų išsiklaidymo. Vulkaninių pelenų kritimo regionuose atsidūrusiems žmonėms jie gali dirginti akis, sukelti kvėpavimo sutrikimų (būtina dėvėti veido kaukes).